Visiška partnerystė: steigimo dokumentai. Juridinio asmens įstatai

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Tikroji bendrija yra viena iš seniausių bendrijų formų. Šiais laikais jis naudojamas retai, tačiau kai kurie verslininkai vis tiek renkasi jį. Nusprendusiems steigti tikrąją ūkinę bendriją, kurios steigimo dokumentus reikėtų parengti iš anksto, patariame susipažinti su organizacijos registravimo taisyklėmis.

Kas yra tikroji bendrija

Tikroji ūkinė bendrija yra viena iš ūkinių bendrijų rūšių, kurios dalyviai sudaro sutartį pagal verslo veiklą. Kiekvienas dalyvis (ar tikrasis partneris) yra visiškai atsakingas už jam patikėtą turtą, tai yra, prisiima neribotą atsakomybę.

Civilinis kodeksas reglamentuoja tikrąją ūkinę bendriją, kurios steigimo dokumentuose nurodomi šie požymiai:

- sukuriami sutarties pagrindu;

- pilnateisiai partneriai privalo asmeniškai dalyvauti organizacijos veikloje;

- turėti tokias pat teises kaip ir juridiniai asmenys;

- pagrindinis tikslas – vykdyti verslo veiklą;

– visų atsakomybėdalyvių skaičius neribojamas.

Norintiems tapti tikrosios ūkinės bendrijos nariais galioja taisyklės. Pagal įstatymą jais gali tapti individualūs verslininkai, kaip ir bet kuri komercinė organizacija (pagal Civilinio kodekso 66 str.).

Renkantis tikrosios ūkinės bendrijos pavadinimą, reikia atkreipti dėmesį, kad jame turi būti žodžiai „tikra bendrija“ir visų dalyvių vardai arba pavardės arba kelių dalyvių vardai, tačiau tuomet būtina pridėti žodžiai „bendroji bendrija“arba „bendrovė“. Tikrosios ūkinės bendrijos pavyzdys yra įsivaizduojama įmonė „Ivanov and Co.“

Reikalingi dokumentai

Tikroji ūkinė bendrija, kurios steigimo dokumentai turi būti pateikti registruoti, sudaroma steigimo sutarties pagrindu. Joje steigėjai nustato savo dalyvavimą bendrijos veikloje, susitaria dėl pelno ir išlaidų paskirstymo bei kaip tvarkyti organizaciją.

Kiekvienas narys privalo pasirašyti steigimo memorandumą, kuriame yra ši informacija:

– oficialus pavadinimas;

- vieta;

- įstatinio kapitalo dydis ir sudėtis;

- partnerystės valdymo procedūra;

- indėlių dydis, sudėtis ir laikas;

- atsakomybė už sutarties pažeidimą.

Įsteigimo memorandumu siekiama kelių tikslų. Jame yra sąlygos, apibrėžiančios visaverčių partnerių santykius. Be to, sutartyje nurodytos partnerystės su kitomis organizacijomis sąlygos. Kaip ir bet koks dokumentas, sutartisyra surašytas įstatymų nustatyta tvarka ir jame turi būti visi punktai. Jis pateikiamas raštu, surašytas vieno dokumento forma ir pasirašytas kiekvieno dalyvio.

Tikros bendrijos pavadinimas

Įstatymai nereikalauja, kad sutartis būtų vieno dokumento forma. Tačiau tai yra būtina sąlyga teikiant ją registracijai. Be to, pateikiant sutartį trečiosioms šalims, privaloma pateikti vieną dokumentą.

Nuo sutarties pasirašymo momento tikrosios ūkinės bendrijos dalyviai privalo vykdyti savo teises ir pareigas. Tačiau tretiesiems asmenims jis įsigalioja tik po registracijos. Steigimo sutarties registravimas vyksta Juridinių asmenų registravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vardas turi atitikti visas taisykles. Tikrosios ūkinės bendrijos su tinkamu pavadinimu pavyzdys yra „Abzal ir K“.

Dalyvių pareigos

Tikroji ūkinė bendrija, kurios steigimo dokumentus pasirašė visi dalyviai, suteikia jiems teises ir pareigas. Tai svarbu žinoti. Visavertės bendrijos dalyviai negali būti daugiau nei vienos bendrijos nariai. Pagal įstatymą jie neturi teisės daryti sandorių savo vardu be kitų sutikimo. Kiekvienas asmuo iki bendrijos įregistravimo privalo įnešti ne mažiau kaip pusę savo įnašo į kapitalą. Likusi dalis sumokama per sutartyje nurodytą laikotarpį. Kiekvienas partneris privalo dalyvauti organizacijos veikloje pagal steigimo sutartyje nurodytas taisykles.

Nario teisės

Įkūrėjaivisateisė partnerystė turi teisę išeiti iš bendrijos anksčiau nurodyto termino. Tokiu atveju asmuo privalo pareikšti savo norą ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius. Jei tikroji ūkinė bendrija buvo sukurta tam tikram laikotarpiui, tada pasitraukti galima tik dėl rimtos priežasties.

Dalyvis gali būti pašalintas iš bendrijos teisminio proceso metu, jei už tai balsavo kiti dalyviai. Tokiu atveju jam išmokama vertė, atitinkanti jo dalį kapitale. Išėjusių į pensiją dalyvių akcijos perleidžiamos paveldėjimo tvarka, tačiau už įpėdinį turi balsuoti likę bendražygiai. Bendražygių sudėtis gali būti keičiama niekam neatmetant. Tokiu atveju įstatinio kapitalo dalis perleidžiama kitam dalyviui arba trečiajam asmeniui. Operacijai reikalingas kitų bendražygių sutikimas.

Tikros bendrijos likvidavimas

Kadangi tikroji ūkinė bendrija labai priklauso nuo kiekvieno dalyvio, yra daugybė įvykių, dėl kurių ji gali būti likviduota. Natūralu, kad nario mirtis yra partnerystės nutraukimo priežastis. Jei partneris yra juridinis asmuo, jo likvidavimas bus organizacijos likvidavimo pagrindas.

Kitos priežastys:

- kreditorių kreipimasis į vieną iš dalyvių, siekiant susigrąžinti turtą;

- teisminis procesas prieš vieną iš bendražygių;

- dalyvio paskelbimas bankrutavusiu.

Tikra ūkinė bendrija turi teisę tęsti savo veiklą, jeigu tokia sąlyga yra nurodyta steigimo sutartyje.

Jei dalyvių skaičius sumažėjo iki vieno, tada dalyvis turi 6 mėnesius perdaryti tikrąją bendriją į verslo subjektą. Priešingu atveju jis bus likviduojamas.

Kas yra komanditinė ūkinė bendrija

Bendrosios ir komanditinės ūkinės bendrijos skiriasi keliais būdais. Komanditinė ūkinė ūkinė bendrija, kuri dar vadinama komanditine ūkine ūkine bendrija, skiriasi nuo tikrosios ūkinės bendrijos tuo, kad į ją įeina ne tik tikrieji nariai, bet ir įnašai (komanditiniai partneriai). Jie prisiima riziką dėl nuostolių, susijusių su bendrijos veikla. Sumos priklauso nuo įnašų. Komanditiniai partneriai verslo veikloje nedalyvauja. Skirtingai nei bendrieji partneriai, įnašais gali būti ne tik individualūs verslininkai ir komercinės organizacijos, bet ir juridiniai asmenys.

Komandavai turi teisę:

- gauti pelno pagal dalį įstatiniame kapitale;

- reikalauti metinių ataskaitų apie partnerystės darbą.

Yra keletas apribojimų, taikomų bendraautoriams. Jie negali būti valstybinės institucijos, taip pat vietos valdžios institucijos. Jie nėra įgalioti veikti bendrijos vardu, išskyrus įgaliotąjį.

Gamybos kooperatyvas kaip kolektyvinės įmonės forma

Viena kolektyvinės įmonės forma vadinama kooperatyvu. Priešingai, tikroji bendrija turi daugiau apribojimų dalyvių atžvilgiu. Nariaigamybinis kooperatyvas negali būti individualūs verslininkai, o asmeniškai dirbti kooperatyve. Kiekvienas narys turi vieną balsą, nepaisant įnašo dydžio.

Civiliniame kodekse gamybos kooperatyvas vadinamas arteliu, nes pelnas priklauso nuo dalyvio darbo, o ne nuo jo indėlio. Esant skolai, kiekvienas yra atsakingas už jos grąžinimą įstatuose nustatyta suma.

Šios verslo formos pranašumas yra tas, kad pelnas paskirstomas pagal darbo įnašą. Turtas taip pat paskirstomas, jei gamybinis kooperatyvas buvo likviduotas. Maksimalus narių skaičius nėra ribojamas įstatymais, leidžiančiais kurti bet kokio dydžio kooperatyvus. Kiekvienas narys turi lygias teises ir vieną balsą, o tai skatina narių domėjimąsi organizacijos veikla.

Minimalus narių skaičius ribojamas iki penkių. Neigiama yra tai, kad tai labai apriboja galimybę kurti kooperatyvą.