Grivinos devalvacija 2014 m.: pasekmės ekonomikai

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Grivinos kritimas prasidėjo 2014 m. – aktyvioje Maidano fazėje. Tačiau ekspertai laikosi nuomonės, kad visos prielaidos šios valiutos kritimui buvo nuo 2013 metų pradžios dėl itin silpnos ekonomikos būklės, kuri neatsigavo nuo 2008–2009 metų krizės. Todėl valiutos kursas buvo dirbtinai palaikomas parduodant valiutą iš Ukrainos centrinio banko rezervų.

Grivinos devalvacija. Kas tai?

Devalvacija yra procesas, kurio metu nacionalinės valiutos kaina nukrenta užsienio valiutų atžvilgiu, tai yra, atsiranda piniginio vieneto nuvertėjimas.

Kitaip tariant, Ukrainos grivinos devalvacija yra jos kurso, palyginti su užsienio valiuta, sumažėjimas.

Devalvacija gali būti atvira ir slapta. Atviros devalvacijos metu Centrinis bankas tai paskelbia, o nuvertintos lėšos gali būti keičiamos arba išimamos. Paslėpdama, valstybė sumažina nacionalinės valiutos vertę. Pinigai nekeičiami ir neišimami.

Pasekmės

Devalvacijos rezultatai gali būti teigiami arba neigiami.

Iš teigiamų išsiskiria:

• vidaus paklausos padidėjimas;
• išlaidų užsienio valiutos rezervams sumažėjimas;
• eksporto stimulas.

Tačiau neigiamos pasekmės yra labai reikšmingos. Devalvacijos atveju nutinka taip:

• išprovokuojama infliacija;
• piliečių pasitikėjimas nacionaline valiuta nyksta;
• dėl kylančių kainų mažėja produktų importas;
• žmonės linkę visus pinigus išsiimti iš banko sąskaitų;
• pirkimo aktyvumas mažėja dėl mažesnių atlyginimų ir pensijų.

Ukraina. Grivinos devalvacija

2014 m. vasario mėn. įvyko dvidešimt penkių procentų devalvacija. Vietoj aštuonių grivinų už vieną dolerį dabar teko sumokėti dešimt. Ir gegužę, nepaisant to, kad centrinio banko atsargos sumažėjo šešiais milijardais, grivinos devalvacija siekė penkiasdešimt procentų.

Tuo pačiu metu Ukraina gavo pirmąją septyniolikos milijardų dolerių dalį. Dėl šios priežasties grivinos devalvacija sustojo. Tačiau padėtis ir toliau blogėjo. Krymas buvo prijungtas prie Rusijos, pilietinis karas tęsėsi Donbase, o Donecko Liaudies Respublika ir Luhansko Liaudies Respublika pasiskelbusiose teritorijose įsikūrusios įmonės nustojo mokėti mokesčius Kijevui.

Taigi, rugpjūtį įvyko dar vienas grivinos devalvavimas 2014 m. Valiutos kursas nukrito nuo dvylikos grivinų už dolerį iki keturiolikos su puse. Centrinio banko veiksmų dėka santykis kiek sušvelnėjo, o prieš rinkimus Ukrainos aukso ir užsienio valiutos fondo sąskaita buvo nustatytas dvylikos grivinų ir devyniasdešimt penkių kapeikų už vieną JAV dolerį kursas. Tačiau po rinkimų parama Ukrainos grivinai nutrūko, valiutos kursas vėl svyravo.

Per savaitę doleris pabrango iki šešiolikos grivinų, o grivinos devalvacija Ukrainoje (2014 m., metų pabaiga) siekė šimtą procentų.

Tarptautinis valiutos fondas

Pagrindinė ekonominės padėties pablogėjimo priežastis yra visų Tarptautinės valiutos Fordo reikalavimų priėmimas. Siekdamas gauti paskolas iš TVF, Kijevas sutiko su laisvu valiutos kursu, dujų tarifų didinimu gyventojams ir kitais mokesčiais už komunalines paslaugas, dėl kurių gyventojai kilo panikoje. Žmonės nustojo pasitikėti savo valstybe, paėmė pinigus iš indėlių sąskaitų ir masiškai pirko užsienio valiutą.

Ekonominės krizės Ukrainoje buvo ir anksčiau. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje šalį palietė Rusijos krizė, o 2008-aisiais – pasaulinė. Tais metais vyko ir grivinos devalvacija. Tačiau valstybė neatsisakė valiutų koridoriaus, kaip tai buvo padaryta 2014 m.

Tokia priemonė galėtų būti sėkminga tik valstybėje su stipria ekonomika ir nacionaline valiuta, paremta auksu ar prekėmis. Ukrainos atveju ekonomika nepasižymėjo patikimumu ir stabilumu. Ekspertai ne kartą išreiškė savo nuomonę, kad grivinos klausimas beNacionalinio banko kontrolė sukels kapitalo perteklių – jie bandys pirkti užsienio valiutą už griviną.

Grivinos išleidimas. Pasekmės

Taip ir atsitiko. Pinigai buvo išimti iš indėlių, o Centrinis bankas išduodavo lėšas kitiems bankams likvidumui palaikyti. Valiutos kursas pradėjo vesti spekuliantus.

Rugpjūčio mėn. nacionalinis bankas nupirko Ukrainos Naftogaz vyriausybės obligacijų už šimtą milijardų grivinų. Pajamos buvo konvertuotos į užsienio valiutas, o tai taip pat prisidėjo prie naujo kainų šuolio. Taigi Centrinis bankas, neturėdamas konfrontacijos mechanizmų, padėjo valiutos kursui augti.

Be to, produkciją eksportuojančios įmonės gautą užsienio valiutą stengėsi išlaikyti kuo ilgiau, spekuliuodamos kursu. Dėl to pajamos iš užsienio valiutos sumažėjo.

Verslininkai bandė vykdyti atsiskaitymo operacijas už Ukrainos ribų, taikydami įvairias schemas, kad vietiniai bankai negalėtų daryti įtakos kapitalui. O iš atsiskaitymų gautų pinigų importuoti nesiekė.

Tuo pat metu investicijos smarkiai sumažėjo. Investuotojai su kabliuku ar sukčiai bandė ištraukti savo kapitalą iš nenuspėjamos ir nerimą keliančios zonos, kur pinigų investavimo rizika buvo didžiulė. Remiantis valstybės statistika, nuo metų pradžios Ukraina prarado vienuolika taškų keturiolika šimtųjų milijardų dolerių tiesioginių investicijų, kurios sudarė apie dvidešimt procentų visos investicijų sumos.injekcijos.

Antikrizinės priemonės

Visi ekspertai vieningai pareiškia, kad grivina devalvavosi daugiausia dėl grivinos išleidimo ir fiksuoto kurso atsisakymo. Ir kad pirmasis žingsnis valiutos stabilizavimo link būtų atsisakyti kintamo kurso ir grįžti prie fiksuoto kurso.

Kaip bendros antikrizinės priemonės buvo pasiūlyta vykdyti griežtesnę politiką, kuria siekiama kuo labiau sumažinti spekuliacines operacijas, didinti produktų, ypač žemės ūkio sektoriaus, eksportą. Taip pat buvo siūlyta atšaukti užsienio valiutų aukcionus ir padidinti diskonto normą iki prognozuojamos infliacijos.

Kai kurie Ukrainos ekspertai mano, kad Nacionalinis bankas turi visas reikiamas lėšas valiutos krizei įveikti, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jų nenaudoja. Bet kad ir ką darytų Nacionalinis bankas, 2015 m. pradžioje grivinos žlugimas dar labiau pablogėjo, valiutos kursas pasiekė trisdešimt grivinų už dolerį.

Grivinos devalvacijos 2014 m. pasekmės

Ekonomikos analitikas Aleksandras Okhrimenko teigia, kad krizės laikotarpiu vidutinis atlyginimas siekia apie šimtą dolerių ir gali būti sumažintas iki penkiasdešimties. Dabartinėmis sąlygomis išgyventi galės tik patys aktyviausi. Likusieji taps elgeta.

Paskolų užsienio valiuta kaina didėja, jos mokamos prastai arba visai nemokamos. Tai tokio nemalonaus reiškinio ekonomikai kaip grivinos devalvacija rezultatas. 2014 metais bankai priėmė naują sprendimą – jais taposudaro vadinamąsias trumpąsias pozicijas, kai parduodama daugiau valiutos nei nuperkama. 2014 m. pabaigoje trumposios pozicijos sudarė 6 mlrd. Tačiau dėl to dabar bankai negali nusipirkti dolerių už trisdešimt grivinų ir patiria didžiulių nuostolių.

Siekdama stabilizuoti padėtį, Okhrimenko siūlo vykdyti skaidrią banko refinansavimo politiką; visiems išleisti užsienio valiutos iždo vekselius, o gautomis pajamomis didinti aukso ir užsienio valiutos atsargas; atleisti indėlius nuo mokesčių ir padidinti jų tarifus, taip pat panaikinti Centrinio banko apribojimus valiutų rinkoje.

Manoma, kad Ukraina galės grįžti į 2013 metų lygį maždaug po 5-7 metų. O konstruktyvūs pokyčiai bus įmanomi tik išsprendus problemas šalies rytuose.

Investuotojai Ukrainoje daugiausia yra jos oligarchai. Jie kovoja tarpusavyje dėl valdžios ir nuosavybės. Todėl investicijos iš išorės galės ateiti tik pasibaigus jų tarpusavio karams.

Ukrainos problemų esmė

Visas problemas, įskaitant grivinos kritimą, buvo nuspręsta priskirti karui Donbase. Tačiau jau keletą mėnesių, bent jau nominaliai, galioja paliaubos, o grivina pasiekė kitą nuosmukio piką. Ir nesitikima, kad situacija pagerėtų.

Akivaizdu, kad nesugebėjimą išspręsti ekonominių problemų bandė sieti su karu. O nenoras eiti į kompromisus su Donbasu sukelia naujų ir paaštrina senas (įskaitant ekonomines) problemas Ukrainoje.

Išvados

Oligarchų karas griauna šalį. Tačiau baisiausia, kad karas Ukrainos pietryčiuose atneša didžiulių žmonių nuostolių. Neįmanoma spręsti ekonominių klausimų grynai ekonominėje plotmėje ir neliesti politinio komponento. Būtent ji šiandien Ukrainoje atlieka lemiamą vaidmenį. Tolimesnis šalies likimas priklauso nuo situacijos pietryčiuose sureguliavimo.