Investicijų portfelis: koncepcija, rūšys, valdymo ypatumai

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-01-17 19:00

Kai kalbame apie portfelinį investavimą, pirmiausia į galvą ateina Volstryto, biržos, rėkiančių brokerių vaizdas. Šiame straipsnyje mes suprasime, kas yra ši sąvoka vadovo ir investuotojo profesionaliame lygyje. Taigi, kas yra investicijų portfelis?

Koncepcija

Portfelio investicija suprantama kaip finansinių ir piniginių resursų investavimas į vertybinių popierių pirkimą, kai planuojama gauti pelno neatsirandant teisių kontroliuoti emitento veiklą.

Kitaip tariant, investicijų portfelis yra finansinio (akcijos ir obligacijos) ir investuotojo nekilnojamojo turto (nekilnojamojo turto) derinys, kuris yra tam tikra investavimo forma.

Kaip ir atskiri jo komponentai, jam gali būti taikoma statistinė rizikos vertinimo, numatomos grąžos ir kt. analizė.

Portfelio investicijos – tai visi sandoriai, susiję su skolos ar nuosavybės vertybiniais popieriais, kurie nėra tiesioginės investicijos. Portfelio investicijoms priskiriami nuosavybės vertybiniai popieriai (jei jie negarantuoja veiksmingos emisijos bendrovės kontrolės), investicinių fondų akcijos. Jie nėraapima tokius sandorius kaip atgalinis pardavimas (vadinamas atpirkimu) arba vertybinių popierių skolinimas.

Paprasčiau tariant, investicijų portfelis yra investuotojų operacija, skirta pirkti vienos šalies finansinį turtą (pirmiausia vertybinius popierius) kitoje šalyje. Tokiu atveju investuotojai aktyviai nekontroliuoja vertybinius popierius išleidžiančių institucijų, o yra patenkinti pelno realizavimu. Pelną generuoja valiutų kursų skirtumai arba palūkanų normų svyravimai, todėl investuotojai, besidomintys vertybiniais popieriais, dažnai savo sprendimus grindžia konkrečios šalies reitingu.

Vertybinių popierių paketų rinkinį sudaro:

• dalinimai;
• vekseliai;
• obligacijos;
• valstybės ir savivaldybių obligacijų paskolos.

Tipai

Yra kelių tipų investicijų portfeliai. Lentelėje pateikiami pagrindiniai.

Investicijų portfelio tipas	Savybė
Akcijų portfelis	Tai labai struktūrizuotos akcijos
Subalansuotas portfelis	Sparčiai augančios akcijos, iždas ir obligacijos
Saugus portfelis	Banko terminuotieji indėliai, obligacijos ir iždo vekseliai
Aktyvių paskirties vietų portfelis	Tai yra iždo skolos priemonės, akcijosįmonės, turinčios labai struktūrizuotų fondų ir išvestinių finansinių priemonių teises

Formavimo metodai

Tarp daugelio portfelio formavimo būdų yra keturios pagrindinės parinktys, kurios pateiktos toliau esančioje lentelėje.

Formavimo metodas	Metodo ypatybės
Taktinio išdėstymo metodas	Pagrindinis jo tikslas – užtikrinti pastovų investicijų portfelio rizikos lygį ilgalaikėje perspektyvoje
Strateginis paskirstymo metodas	Jis naudojamas priimant ilgalaikius investicinius sprendimus
Saugus platinimo metodas	Apima kapitalo struktūros koregavimą taip, kad investicijų rizika ir numatoma grąža liktų nepakitusi
Integravimo paskirstymo metodas	Šio metodo dėka galima įvertinti tiek bendrąsias individualių investicijų sąlygas, tiek jų tikslus

Portfelio sudėtis

Daugelio investicijų portfelių sudėtis yra tokia, kaip parodyta toliau esančioje lentelėje.

Elementas	Sudėtis	Aprašymas
1	Be jokios rizikos	Pajamos fiksuotos ir stabilios. Pajamingumo juosta yra minimali
2	Rizika	Suteikti didesnę grąžą, didžiausią kapitalo prieaugį. Pajamingumas viršija rinkos vidurkį

Šių dviejų dalių pusiausvyra leidžia pasiekti būtinus parametrus rizikingumui ir pelningumui derinti.

Portfelio operacijos pagrindai

Pagrindinis portfelio tikslas yra pasiekti optimalią rizikos ir atlygio pusiausvyrą. Tam investuotojai naudoja visą arsenalą įvairių priemonių (diversifikavimas, tiksli atranka). Lentelėje pateikiamos investuotojų portfelių parinktys.

Parinktis	Savybė
Pajamos gaunamos kaip palūkanos	Pajamų portfelis
Valiutos kurso skirtumas auga	Augimo portfelis

Pagrindinė optimizavimo taisyklė yra tokia: jei vertybinio popieriaus grąža yra didelė, tada rizika yra didelė. Ir atvirkščiai, kai pajamos mažos, rizika taip pat mažesnė. Tai lemia investuotojo elgesį rinkoje: konservatyvų ar agresyvų, o tai yra investavimo politikos dalis.

Agresyvi variacija	Konservatyvus variantas
Investicijų portfelį sudaro jaunos augančios įmonės	Stabilios pajamos su sumažinta rizika. Statykite už labai likvidžius, bet mažo pajamingumo vertybinius popierius, išleistus brandžių ir galingų rinkoje veikiančių įmonių

Valdymo esmė. Pagrindai

Finansinių investicijų portfelio valdymas yra nuolatinis procesas. Tai apima planavimo, vykdymo ir ataskaitų apie pasiektus rezultatus etapą. Šį procesą sudaro ekonominių sąlygų analizė, klientų suvaržymų ir tikslų apibrėžimas bei turto paskirstymas.

Portfelio valdymas yra menas ir mokslas, leidžiantis priimti sprendimus dėl investicijų struktūros ir politikos, subalansuoti grąžą ir riziką.

Portfelio valdymas yra susijęs su stipriųjų ir silpnųjų pusių, susijusių su pasirinkimu tarp skolos ir nuosavybės, vidaus ir tarptautinio, augimo ir saugumo, bei daugelio kitų kompromisų, susijusių su bandymu maksimaliai padidinti grąžą esant tam tikram rizikos lygiui, nustatymas..

Portfelio valdymas gali būti pasyvus arba aktyvus, kaip parodyta toliau esančioje lentelėje.

Pasyvus	Aktyvus
Seka rinkos indeksą, paprastai vadinamą indeksavimu	Investuotojas, bandantis maksimaliai padidinti grąžą

Pagrindiniai valdymo proceso elementai

Pagrindinis valdymo elementas yra turto paskirstymas, pagrįstas ilgalaike jo struktūra. Turto paskirstymas grindžiamas tuo, kad skirtingų rūšių turtas juda nenuosekliai, o kai kurie iš jų yra nepastovesni nei kiti. Dėmesys formuojamas rizikos profilio optimizavimui /investuotojų grąža. Tai daroma investuojant į turto, kuris turi mažą koreliaciją, kolekciją. Agresyvesnio profilio investuotojai gali skirti savo investicijų portfelį labiau nepastoviems akcijų paketams. Naudodami konservatyvesnį, jie gali pasverti stabilesnes investicijas.

Diversifikavimas yra labai paplitęs portfelio valdymo metodas. Neįmanoma nuosekliai numatyti nugalėtojų ir pralaimėtojų. Būtina sukurti investicijų portfelį, turintį platų turto aprėptį. Diversifikavimas – tai rizikos ir naudos paskirstymas turto klasėje. Kadangi sunku žinoti, kuris konkretus turtas ar sektoriai gali būti lyderiai, diversifikacija siekia užfiksuoti visų sektorių grąžą laikui bėgant, tačiau bet kuriuo metu su mažesniu nepastovumu.

Perbalansavimas yra metodas, naudojamas kasmet grąžinti portfelį į pradinį tikslinį paskirstymą. Šis metodas yra svarbus norint išlaikyti tokią turto struktūrą, kuri geriausiai atspindėtų investuotojo rizikos ir naudos profilį. Priešingu atveju dėl rinkos pokyčių finansinių investicijų portfelis gali patirti didesnę riziką arba sumažinti grąžos galimybes. Pavyzdžiui, investicija, kuri prasideda nuo 70 % nuosavybės ir 30 % fiksuotų pajamų paskirstymo, dėl ilgesnio rinkos augimo gali pereiti prie paskirstymo 80/20, todėl investuotojas rizikuoja didesne, nei jis gali susidoroti. Perbalansavimas apima vertybinių popierių pardavimą sumažos vertės ir pajamų perskirstymas į mažos vertės vertybinius popierius.

Portfelio valdymo tipai. Kas yra?

Investicijų portfelio valdymas apima sprendimo dėl optimalaus investicijų palyginimo su tikslais su balansavimo rizika priėmimą.

Panagrinėkime pagrindinius tipus išsamiau. Toliau pateiktoje lentelėje parodytos kiekvieno iš jų savybės.

Portfelio valdymo tipas	Savybė
Aktyvus	Valdymas, kai portfelio valdytojai aktyviai dalyvauja prekyboje vertybiniais popieriais, siekdami maksimaliai padidinti investuotojo grąžą
Pasyvus	Tokiu valdymu vadovams įdomus fiksuotas portfelis, kuriamas pagal esamas rinkos tendencijas
Savarankiškas portfelio valdymas	Portfelio valdymas, kai investuotojas paskiria fondą valdytojui ir įgalioja jį investuoti taip, kaip jam atrodo tinkama investuotojo vardu. Portfelio valdytojas prižiūri visus investavimo poreikius, dokumentus ir dar daugiau
Nediskrecinis portfelio valdymas	Tai valdymas, kurio metu vadovai pataria investuotojui ar klientui, kuris gali priimti arba atmesti. Rezultatas, ty gautas pelnas ar patirti nuostoliai, priklauso pačiam investuotojui, o paslaugų teikėjas gauna atitinkamą atlygį.mokestis už paslaugą

Valdymo procesas. Funkcijos

Pats investicijų portfelio valdymo procesas gali būti pavaizduotas kaip veiksmų seka, kaip parodyta toliau esančioje lentelėje.

Scena	Vardas	Savybė
1 etapas	Saugos analizė	Tai pirmas žingsnis portfelio kūrimo procese, kuris apima atskirų vertybinių popierių rizikos ir grąžos faktorių bei jų tarpusavio ryšių įvertinimą
2 etapas	Portfelio analizė	Nustačius investuotinus vertybinius popierius ir susijusią riziką, iš jų galima sukurti daugybę portfelių, vadinamų galimais portfeliais, o tai labai patogu
3 etapas	Portfelio pasirinkimas	Iš visų galimų parenkamas optimalus finansinių investicijų portfelis. Ji turi atitikti rizikos ir galimybes
4 etapas	Portfelio apžvalga	Pasirinkęs optimalų investicijų portfelį, valdytojas atidžiai jį stebi, kad įsitikintų, jog jis ir ateityje išliks optimalus ir uždirbs gerą pelną
5 etapas	Portfelio vertinimas	Šiame etape portfelio našumas vertinamas per nustatytą laikotarpį, atsižvelgiant įkiekybinis pelno ir rizikos, susijusios su portfeliu, įvertinimas per visą investavimo laikotarpį

Portfelio valdymo paslaugas teikia finansų bendrovės, bankai, rizikos draudimo fondai ir pinigų valdytojai.

Portfelio investicijų pagrindai. Skirtumai nuo tiesioginių investicijų

Portfelinės investicijos skiriasi nuo tiesioginių užsienio investicijų. Pastaruoju atveju investuotojas perima aktyvią konkrečios šalies įmonių kontrolę. Portfelinių investicijų atveju tai patenkinama pelno realizavimu.

Kiekvienas, turintis santaupų (finansinio turto), stengiasi jas kuo geriau panaudoti įvairiose finansinėse srityse: bankų indėliuose, akcijose, obligacijose, draudimo polisuose, pensijų fonduose.

Finansinių priemonių rinkinys vadinamas portfeliu, todėl sprendimas paskirstyti turtą vadinamas investicija (-omis) į portfelį.

Investuotojas taip pat gali nuspręsti dalį savo santaupų investuoti užsienyje. Tipiškiausias tokio tipo sandoris yra kitos šalies iždo vertybinių popierių pirkimas.

Portfelinių investicijų dydis svyruoja, ypač kai jas valdo spekuliacinis kapitalas. Jie orientuoti į greito pelno gavimą ir yra pasirengę bet kada išsiimti. Kita vertus, šie svyravimai gali destabilizuoti valiutos kursą, todėl einamosios sąskaitos deficito finansavimas spekuliaciniu kapitalu gali būti pavojingas. Valiutų krizės, kurių metu smarkiai susilpnėja vidaus pinigai, yra susijusios su pinigų nutekėjimuportfelio kapitalas.

Investicijos į portfelį pirmiausia jautrios palūkanų normų pokyčiams, jų lūkesčiams ir valiutų kurso prognozėms, taip pat makroekonominės situacijos pokyčiams – destabilizacijos rizikai ir politiniams sukrėtimams. Atsižvelgdami į rizikos įvertinimą, investuotojai reikalauja priemokos didesnių palūkanų normų forma, kitaip jie nenori pirkti vietinio turto.

Pajamingumo apskaičiavimas

Pagrindinė investicijų portfelio grąžos apskaičiavimo formulė yra tokia:

Pelnas / investicijos100%.

Kur pelnas yra skirtumas tarp parduotos ir nupirktos akcijų sumos.

Tačiau iš tikrųjų šios formulės nepakanka. Reikia paaiškinti:

Pelnas=kiekvieno sandorio pelnas ir nuostoliai + Dividendai – komisiniai.

Patogiausia naudoti Excel skaičiavimo lenteles. Tokios lentelės pavyzdys pateiktas žemiau.

Pinigų judėjimas	Data	Paaiškinimai
100 t. rub.	01.01.2019	Į sąskaitą įskaityta 100 tūkstančių rublių suma.
50 t. rub.	01.03.2019	Kovo pradžioje turėjo sumokėti dar 50 tūkstančių rublių.
- 20 t. rub.	14.06.2019	Balandžio mėnesį buvo išimta 20 tūkstančių rublių suma.
-150 t. rub.	18.09.2019	Visos priemonėssąskaitoje dienai Х

Toliau langelyje, kuriame norime apskaičiuoti pelningumą, turime įterpti posakį: NETVNDOH(B2:B5; C2:C5)100.

Kur B2:B5 yra „Pinigų srauto“langelių diapazonas, C2:C5 – „Data“langelių diapazonas.

Programa automatiškai apskaičiuos pajamas.

Vertė bus 22,08%.

Portfelio vertinimas. Skaičiavimo principas

Vertinant investicijų portfelį pajamingumas turi būti skaičiuojamas procentais, nes tik tokiu atveju paaiškės, kokią sumą investuotojas gaus. Jį galima palyginti su kitų priemonių pajamingumu.

Norėdami tai padaryti, naudokite finansinių investicijų portfelio įvertinimo formulę:

Pelningumas procentaisDienų skaičius per metus / investicijų dienų skaičius. Pavyzdžiui, aukščiau gautas 22,08% derlius. Bet tai buvo investicijos tik šešiems mėnesiams, o metinė grąža bus:

22,08%365 / 180=44,8%.

Pagrindinė rizika

Finansiniai tikslai svarstomi atsižvelgiant į investicijų portfelio riziką ir grąžos parametrus. Norint nustatyti įmonės prisiimamą riziką, būtina gauti atsakymus į šiuos klausimus. Svarbiausi dalykai, kuriems reikia leidimo:

1. Kokie yra kliento trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai bei finansiniai poreikiai?
2. Kokios pasekmės, jei tikslai nepasiekiami?

Pagrindinės investicijų portfelio valdymo rizikos parodytos žemiau esančioje lentelėje.

Rizika	Savybė	Kovos būdai
Saugumo rizika	Nesisteminė rizika. Obligacijos neveikia, akcijų kaina nukrenta iki nulio, o tada jos visiškai pašalinamos iš apyvartos	1. Kokybiškų išteklių paieška 2. Diversifikacija
Rinkos rizika	Sisteminė rizika	Būtina įtraukti tą turtą, kuris yra atsparus pasaulio rinkos svyravimams

Pagrindinės problemos

Svarbi problema yra galimybė atskirti laukiamą grąžos normą nuo reikalaujamos normos. Tikėtina grąžos norma yra susijusi su pelno lygiu, reikalingu tikslams finansuoti. Tačiau reikalaujama grąžos norma yra susijusi su ilgalaikiu finansinių tikslų pasiekimu.

Veiksniai, galintys turėti įtakos renkantis investicijas, gali būti susiję su šiomis kategorijomis: teisinėmis sąlygomis (patikos fondai ir fondai), mokesčiai, terminas, išskirtinės aplinkybės arba likvidumas.

Mokesčiai yra susiję su turtingų asmenų valdymu, įskaitant mokesčius už pajamas, nekilnojamąjį turtą, turto perleidimą arba kapitalo prieaugį. Išskirtinės aplinkybės yra susijusios su ūkio subjekto pirmenybe turtui. Likvidumas reiškia grynųjų pinigų poreikį (tikėtiną ir netikėtą). Laiko horizontas pateikiamas kaip ilgalaikis, vidutinės trukmės, trumpalaikis ir kelių etapų pelnas.

Nuorodos, kaip sumažinti riziką diversifikuojant

Portfelio diversifikavimas yrainvesticinio portfelio struktūros diversifikavimas. Ką čia reikėtų suprasti? Tik tiek, kad tai lemia specifinės (nesisteminės) investicinio portfelio ir atskiro turto rizikos sumažėjimą. Diversifikacijos esmė – pirkti diversifikuotą turtą, tikintis, kad galimą vienų iš jų vertės sumažėjimą kompensuos kitų vertės padidėjimas.

Todėl portfelio diversifikavimo efektyvumas priklauso nuo jį sudarančio turto kainų pokyčių susiejimo laipsnio (jų santykio). Kuo jis mažesnis, tuo geresni diversifikavimo rezultatai.

Stipriausia diversifikacija pasiekiama, kai turto kainos pokyčiai yra neigiamai koreliuojami, t. y. kai vieno turto kaina pakyla krintant kito turto kainai.

Sunku tiksliai nustatyti būsimų portfelio turto kainų pokyčių koreliaciją, daugiausia todėl, kad istoriniai pokyčiai neturėtų kartotis ateityje. Dėl šios priežasties dažnai naudojami supaprastinti diversifikavimo metodai, kuriuos sudaro įvairių ūkio sektorių turto (pavyzdžiui, bankų, telekomunikacijų, statybos įmonių akcijų), įvairių rinkos segmentų (pavyzdžiui, akcijų ir obligacijų) įsigijimas., geografiškai diferencijuotas turtas (pavyzdžiui, akcijos iš skirtingų šalių) arba mažų ir didelių įmonių turtas.

Investicijų portfelio diversifikavimo problema buvo oficialiai aprašyta vadinamojoje Markowitz portfelio teorijoje. Didesnė investicijų portfelio grąža paprastai siejama su didesne rizika. Markowitz teorija parodo, kaipapibrėžkite efektyvius portfelius pagal tikėtinos grąžos normos ir rizikos santykį.

Išvada

Šiame straipsnyje buvo nagrinėjami metodai ir metodai, naudojami formuojant finansinių investicijų portfelį. Su juo galite valdyti investuotojo riziką ir pelną. Investicijų portfelio optimizavimo klausimai yra susiję su subalansuotu minimalios rizikos deriniu, tuo pačiu gaunant maksimalias galimas pajamas iš turto sudėties.