2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34
Produkto kaina yra svarbus ekonominis rodiklis. Tai vertina kiekviena įmonė. Tai leidžia nustatyti išlaidų sumą, kurią įmonė nustatė per tam tikrą laikotarpį. Ypatingo dėmesio nusipelno gamybos sąnaudos. Kaip apskaičiuojamas ir analizuojamas pateiktas rodiklis, bus aptarta toliau.
Apibrėžimas
Visi ir gamybos kaštai yra svarbiausi rodikliai, apibūdinantys organizacijos veiklą. Jie leidžia nustatyti pelningumą, taip pat padaryti išvadas apie valdymo sprendimų teisingumą. Savikaina – tai sąnaudos, kurios susidaro įmonėje vykdant veiklą.
Kiekviena organizacija užsiima prekių gamyba arba paslaugų teikimu. Vykdydama gamybinę veiklą, ji išleidžia tam tikrus išteklius. Tai gali būti žaliavos, energija, darbuotojų darbas irtt Jie vadinami gamybos kaštais. Tai visos sąnaudos, kurios nustatomos gaminant gatavą produkciją nuo to momento, kai žaliavos patenka į technologinį ciklą ir gaunamas galutinis rezultatas.
Kiekviena įmonė suinteresuota išlaidų mažinimu. Tačiau šis procesas turi būti pagrįstas. Mažėjant savikainai, gali suprastėti prekių kokybė. Technologinio ciklo metu gauta prekė turi tenkinti pirkėjų reikalavimus. Priešingu atveju jie jo tiesiog nepirks. Tokiu atveju įmonė patiria nuostolių, nes iš pardavimo neįmanoma gauti norimo pelno.
Šiandien skaičiuojant išlaidas, kurias įmonė patyrė vykdydama savo veiklą, naudojamos tokios sąvokos kaip produkcijos bendrosios ir gamybos sąnaudos. Jie turi keletą skirtumų. Gamybos savikaina atspindi išlaidas, kurias tiesiogiai sukėlė gamybos procesas. Jie formuojami nuo technologinio ciklo pradžios iki gatavos produkcijos išsiuntimo į sandėlį. Į pilną savikainą atsižvelgiama ir į išlaidas, kurios bus papildomai patirtos išpardavimo metu. Šiuo atveju prie gamybos savikainos pridedamos produktų pakavimo, reklamos ir transportavimo išlaidos.
Struktūra
Norėdami nustatyti gamybos sąnaudas, turite žinoti jos struktūrą. Išlaidos formuojamos į atskiras grupes pagal tam tikrus kriterijus. Pirmoji kategorija apima medžiagų išlaidas. Gamybos įmonei tai yra viena didžiausių išlaidų grupių.
Medžiagų sąnaudos apima žaliavas, iš kuriųgaminama gatava produkcija, taip pat medžiagos, reikalingos išleidimui organizuoti. Jie visiškai apdorojami vieno technologinio ciklo procese, pakeičiant pradinę formą.
Be to, medžiagų sąnaudos apima energijos sąnaudas. Tai gali būti elektra, dujos ir kiti panašūs ištekliai. Kitas medžiagų grupės gamybos sąnaudų komponentas yra eksploatacinės medžiagos (pavyzdžiui, tepalai, kuras ir kt.) ir kt.
Antra gamybos sąnaudų grupė apima darbo sąnaudas. Jie skirstomi pagal įmonės darbuotojų kategoriją. Atskirai atsižvelgiama į pagrindinio personalo, specialistų, pagalbinių padalinių darbuotojų, darbuotojų, jaunesniųjų darbuotojų darbo užmokesčio išlaidas. Į šią išlaidų grupę taip pat įeina įmokos į draudimo fondus.
Trečia išlaidų grupė – tai išlaidos, susijusios su technologinės įrangos nusidėvėjimu. Tai yra nusidėvėjimo mokesčiai, kurie taip pat yra įskaičiuoti į savikainą. Šios lėšos patenka į specialų fondą ir yra sunaudojamos, kai įranga gerokai susidėvėjusi. Šios lėšos naudojamos naujoms mašinoms, vienetams ir kitiems įrangos komponentams įsigyti.
Yra ir kitų išlaidų. Jas lemia įmonės veiklos ypatumai.
Kada atliktas skaičiavimas?
Būtinybė apskaičiuoti gamybos įmonės gamybos sąnaudas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Šią procedūrą atlieka bet kuri komercinė organizacija, nepriklausomai nuo jos mastoveikla. Atliekant analitinius, ekonominius įmonės veiklos rezultatus, atliekamas savikainos skaičiavimas.
Dažnai tokio darbo poreikis iškyla ieškant rezervų sąnaudoms sumažinti. Tai leidžia padidinti gamybos pelningumą, įmonės efektyvumą. Be to, kaina skaičiuojama formuojant kainų politiką.
Panašūs darbai atliekami ir valdymo sprendimų efektyvumo bei įmonės gamybinės veiklos tyrimo procese. Tai tampa ypač aktualu, kai į technologinį ciklą įvedama nauja įranga, išplėtus gaminių asortimentą.
Planavimo procese taip pat atliekamas išlaidų skaičiavimas. Tuo pačiu galima sekti prekių kainų pokyčių dinamiką ir laiku imtis veiksmų jai gerinti.
Pagamintos produkcijos gamybos savikaina skaičiuojama vykdant kaštų apskaitą, taip pat tiriant organizacijos gamybinės veiklos pelningumą. Analizuojant pelną bei jam įtakos turėjusius veiksnius ataskaitiniu laikotarpiu, taip pat atliekami panašūs tyrimai.
Gamybos sąnaudoms įtakos turintys veiksniai
Išlaidos ir gamybos sąnaudos įvairiose organizacijose gali labai skirtis. Todėl skaičiuodami ir analizuodami jie lygina rodiklius pagal kelių laikotarpių dinamiką, taip pat tarp panašių konkuruojančių įmonių konkrečioje pramonės šakoje.
Tam tikri veiksniai gali turėti įtakos savikainai. Į tai reikia atsižvelgti analizuojant šį rodiklį. Visų pirma, savikainai įtakos turi įmonėje pagamintų gaminių skaičius. Tuo pačiu metu į gatavų gaminių vieneto kainą atsižvelgiama tiek mažmeninėmis, tiek didmeninėmis kainomis.
Rodiklį įtakoja gamybos etapų skaičius. Savikaina lyginama tame pačiame technologinio ciklo taške. Todėl galite palyginti tik to paties tipo produktus, kurie pasižymi tomis pačiomis savybėmis.
Kaštų rodikliui įtakos turi gamybos ciklo metu patirtų išlaidų suma. Taip pat šiam rodikliui įtakos turi analitinio vertinimo metodas. Standartinės, planuojamos ir faktinės gamybos sąnaudos gali labai skirtis.
Tuo pačiu metu kaina gali būti formuojama tiek vieno cecho, tiek visos gamybos ribose. Antruoju atveju prie cecho sąnaudų, patiriamų gaminant produkciją, pridedami bendrieji ir tiksliniai įmonės kaštai. Todėl kiekviename lygyje kaina vertinama atskirai.
Normatyvinė, proceso metodologija
Faktines gaminio gamybos sąnaudas galima apskaičiuoti įvairiais būdais. Tai leidžia kuo efektyviau įvertinti rodiklį. Šiandien naudojami 4 savikainos skaičiavimo metodai. Tai normatyvinis, demonstratyvus, žingsnis po žingsnio ir procesas po proceso metodas. Jie turi daug skirtumų.
Norminė metodikaapima skaičiavimo procedūros atlikimą tam tikra seka. Pirmiausia apskaičiuojama kiekvieno prekių grupės vieneto pardavimo kaina. Tada atsižvelgiama į svyravimų lygį, kuris buvo užfiksuotas tyrimo laikotarpiu, palyginti su gamybos standartais.
Kitas žingsnis – nustatyti per tą laiką patirtų išlaidų lygį. Taip atsižvelgiama į nustatytas normas ir nukrypimus nuo jų. Tai leidžia nustatyti tokių neatitikimų priežastis. Po to atliekamas pradinės gamybos savikainos skaičiavimas.
Faktinės gamybos sąnaudos tinka įmonėms, kurios per trumpą laiką pagamina dideles produktų partijas. Pirmiausia įmonė apskaičiuoja visas išlaidas, kurias ji patyrė per technologinį ciklą. Tada gautas skaičius padalijamas iš pagamintų gaminių vienetų skaičiaus. Tai leidžia nustatyti vieno produkto kainą.
Siekiant palengvinti kontrolės procedūrą, skaičiavimai atliekami skirtinguose gamybos etapuose. Tai leidžia išvengti klaidų. Neigiamus veiksnius galima nustatyti tiesiogiai jų atsiradimo stadijoje.
Peredelnaya, demonstracinė technika
Produktų gamybos savikaina gali būti paskaičiuota naudojant skersinę metodiką. Šį metodą naudoja skirtingos gamybos apimties įmonės. Tai tokių pramonės šakų kaip žemės ūkis, pramonė atstovai.
Skaičiavimo procese atliekamas vieno užsakymo vykdymo metu patirtų išlaidų apskaičiavimas. Po to rezultatas padalijamas iš partijų skaičiaus arba iš vienarūšių produktų skaičiaus.
Rodymo metodas tinka daugeliui įmonių, norint apskaičiuoti gamybos sąnaudas. Pirmiausia apskaičiuojamos visos tiesioginės išlaidos, kurios atsirado vykdant įmonės gamybinę veiklą. Jie skaičiuojami kiekvienam individualiam užsakymui. Toliau nustatomas produkcijos vieneto kiekis kiekvienai tos pačios rūšies prekių partijai. Norėdami tai padaryti, bendra visų išlaidų suma padalijama iš gatavų gaminių skaičiaus pagal kiekvieną konkretų užsakymą.
Šiuo atveju gamybos savikaina gali būti sugrupuota pagal skirtingus kriterijus. Atsiradimo vietoje sąnaudos gali būti gamybos, parduotuvės, nustatytos aikštelėse ar kituose struktūriniuose padaliniuose. Grupavimą taip pat gali atlikti išlaidų vežėjai. Tokiu atveju savikaina skaičiuojama atskirai kiekvienai vienarūšei prekių rūšiai.
Pagal savikainos apskaičiavimo rūšis sąnaudas galima atsižvelgti pagal ekonominius rodiklius. Tai leidžia nustatyti, kokie veiksniai turėjo įtakos sąnaudų padidėjimui laikui bėgant.
Skaičiavimas
Parduotų prekių gamybos savikaina apskaičiuojama naudojant paprastą formulę. Norėdami tai padaryti, turite susumuoti visas išlaidas, kurios atsirado gaminant produktus. Supaprastinta formulė atrodo taip:
PS=MZ + ZP + A + PR, kur PS - gamybos savikaina, MZ - medžiagų sąnaudos, ZP - darbuotojų darbo užmokestis; A - nusidėvėjimo atskaitymai; OL – kitos išlaidos.
Kitas išlaidas gali sudaryti bendrosios gamybos ir bendrosios pramonės išlaidos, tikslinis finansavimas. Tačiau tai labai bendra formulė. Tai gali apimti kitus straipsnius, kurie nustatomi vykdant organizacijos gamybinę veiklą. Kiekvienas išlaidų punktas nagrinėjamas dinamikoje. Tai leidžia nustatyti, kokie veiksniai turėjo įtakos sąnaudų susidarymui.
Kiekvienas skaičiuojant naudojamas rodiklis yra įvertintas kaip visų išlaidų procentas. Struktūrai įtakos turi organizacijos priklausomybė pramonės šakoms, kiti vidiniai ir išoriniai veiksniai. Tai neleidžia jums laikytis to paties išlaidų lygio skirtingais laikotarpiais.
Pavyzdys
Norėdami apskaičiuoti gamybos sąnaudas, turime apsvarstyti šio proceso pavyzdį. Norėdami tai padaryti, turite atsižvelgti į daugybę duomenų, kuriuos lemia įmonės gamybinės veiklos rezultatai. Pavyzdžiui, praėjusį mėnesį įmonė apskaičiavo šias išlaidas;
- žaliavos ir medžiagos - 50 tūkstančių rublių;
- gamybos išteklių likučiai - 0,9 tūkst. rublių;
- komponentai, pusgaminiai - 3 tūkst. rublių;
- energija, kuras - 6 tūkst. rublių;
- atlyginimas - 45 tūkstančiai rublių;
- prizai - 8 tūkstančiai rublių;
- Išskaitos į pensijų fondą - 13,78 tūkst. rublių;
- įrankių parduotuvių paslaugos - 3,3 tūkst. rublių;
- bendros gamybos sąnaudos - 13,55 tūkst. rublių;
- bendrosios verslo išlaidos - 17,6 tūkst. rublių;
- mirtinasantuoka - 0,94 tūkst. rublių;
- trūkumas - 0,92 tūkst. (normalios ribos ribose) ir 2,15 tūkst. (virš normos);
- nebaigti darbai - 24,6 tūkst. rublių.
Pirma, nustatomos medžiagų sąnaudos: 50 - 0,9=49,1 tūkst. Prie gautos sumos reikia pridėti energijos sąnaudas, pusgaminius: 49,1 + 3 + 6=58,1 tūkst. rublių
Toliau nustatomos darbo sąnaudos: 45 + 8 + 13, 78 + 58, 1=124,88 tūkst. Nustačius bendrą sumą, reikia pridėti bendrąsias gamybos, bendrąsias verslo išlaidas: 3, 3 + 13, 55 + 17, 6 + 124, 88=159, 33 tūkst. rublių
Trūkumas, kuris buvo nustatytas normos ribose, turi būti atimtas iš pertekliaus. Gautas rezultatas pridedamas prie visos sumos: 2,15 - 0,92 + 159,33=160,56 tūkst. rublių.
Kadangi įmonėje atliekami darbai, jie turi būti atimti iš visų šio laikotarpio išlaidų. Į šį rodiklį bus atsižvelgta kitu laikotarpiu: 160,56 - 24,6=135,96 tūkst. Tai yra gamybos sąnaudų suma.
Vieneto kainos analizė
Produktų gamybos sąnaudoms reikalinga tinkama analizė. Tai leidžia pabrėžti esamas problemas ir užkirsti kelią jų atsiradimui ateityje. Analizės metu atliekamas produkcijos vieneto savikainos vertinimas. Norėdami tai padaryti, rodiklis pinigine išraiška padalijamas iš pagamintų prekių skaičiaus. Skaičiavimas atliekamas didmeninėmis kainomis.
Rodiklis lyginamas su planuojamais rodikliais. Jei yra nukrypimų, nustatykite tokio reiškinio priežastį.
Taip patatliekamas išlaidų dydžio vertinimas pagal jų rūšis. Taip pat analizuojama jų struktūra. Jei kuris nors straipsnis nepagrįstai padidėjo, imamasi priemonių tokiam neigiamam reiškiniui pašalinti. Be to, rodikliai vertinami dinamikoje. Jie lyginami keliais laikotarpiais. Tuo pačiu metu randamas absoliutus (tūkst. rublių) ir santykinis nuokrypis (procentais). Tai leidžia nustatyti augimo tempą.
Struktūra taip pat lyginama su planuojama. Jei yra nukrypimų, nustatoma priežastis, randami būdai tokioms problemoms spręsti. Analizė atliekama kartą per metus, ketvirtį arba kas mėnesį. Dažnis parenkamas atsižvelgiant į įmonės veiklos ir jos aplinkos ypatumus.
Metodiniai metodai
Gamybos sąnaudas turi kontroliuoti įmonės valdymo organai. Tam naudojami įvairūs metodai. Diagnostika ir analizė atliekama gamybos vieneto kontekste.
Atliekamas geriausio tam tikrų produktų išleidimo varianto parinkimas, atsižvelgiant į rinkos poreikius. Taip pat būtina įvertinti sąnaudų efektyvumą. Norėdami tai padaryti, jie apskaičiuoja, kiek pelno tenka kiekvienam išleistam rubliui.
Kiekviena produktų grupė lyginama su ankstesniais metais. Be to, jų kaina lyginama su planuojamu rodikliu. Tuo pačiu metu atsižvelgiama į gamybos pelningumo lygį. Be to, kiekviena produktų grupė vertinama savikainos straipsnių kontekste. Tai leidžia nustatyti galimybes pagerinti produktų konkurencingumą.
Norėdami atlikti analizę, išnagrinėkite sąnaudų ataskaitos duomenis. Čia pateikiama informacija apie bendras gamybos išlaidastam tikros rūšies gaminys, taip pat atskiros jo dalys, komponentai. Būtina atsižvelgti į duomenis, kurie bus gauti kitose gamybos srityse. Tai leis mums nustatyti neigiamus veiksnius, kurie būdingi gamybai ir trukdo jos plėtrai.
Atsižvelgę į gamybos savikainos ypatybes, galite ją apskaičiuoti ir atlikti rezultato analizę. Šis darbas būtinas siekiant sumažinti išlaidas ir padidinti gatavų gaminių konkurencingumą.
Rekomenduojamas:
Moderni gamyba. Šiuolaikinės gamybos struktūra. Šiuolaikinės gamybos problemos
Išsivysčiusi pramonė ir aukštas šalies ekonomikos lygis yra pagrindiniai veiksniai, įtakojantys jos žmonių gerovę ir gerovę. Tokia valstybė turi didelių ekonominių galimybių ir potencialo. Svarbi daugelio šalių ekonomikos sudedamoji dalis yra gamyba
Stiroplasto gamybos verslo planas: žingsnis po žingsnio atidarymo žingsniai, gamybos technologija, pajamų ir išlaidų apskaičiavimas
Polyfoam galima priskirti vienai iš plačiausiai naudojamų statybinių medžiagų. Jo paklausa yra gana didelė, nes vystosi pardavimų rinkos, kurios, taikant kompetentingą rinkodaros metodą, gali užtikrinti stabilų pelną ilgą laiką. Šiame straipsnyje mes išsamiai apsvarstysime putplasčio plastiko gamybos verslo planą
Peleno blokelių gamybos mašinos. Pelenų blokų gamybos įranga
Straipsnis skirtas pelenų blokelių gamybai. Atsižvelgiama į gamybos technologiją ir naudojamą įrangą
Gamybos kooperatyvas yra Federalinis gamybos kooperatyvų įstatymas. Juridinis asmuo – kooperatyvas
Verslas – tai ne tik asmens praturtėjimo priemonė, bet ir būdas reikšmingai paremti finansiškai tą sritį ar kitą subjektą, kuriame ženkliai išvystytas smulkaus ar vidutinio verslo segmentas. Tai žinodami, dauguma savivaldos institucijų aktyviai palaiko (kartais net ne popieriuje) piliečių iniciatyvas
Kokia savikaina ir kas į ją įtraukta?
Straipsnyje aprašoma, kokia yra kaina, kas į ją įtraukta ir kokios yra išlaidos