Juridinių asmenų nuosavybės teisė: kaip ji susidaro, kam perduodama

Juridinių asmenų nuosavybės teisė: kaip ji susidaro, kam perduodama
Juridinių asmenų nuosavybės teisė: kaip ji susidaro, kam perduodama

Video: Juridinių asmenų nuosavybės teisė: kaip ji susidaro, kam perduodama

Video: Juridinių asmenų nuosavybės teisė: kaip ji susidaro, kam perduodama
Video: The Fascinating Frictional Properties of Layered Materials 2024, Gruodis
Anonim

Juridiniai asmenys pagal apibrėžimą yra kuriami tam, kad būtų nepriklausomi rinkos ar socialinių santykių vienetai. Todėl juridinių asmenų nuosavybė yra teisiškai atskirta nuo fizinių asmenų nuosavybės. Sukurdamas bet kokios teisinės formos komercinę organizaciją (ar tai būtų ribotos atsakomybės bendrovė, ar ūkinė bendrija), asmuo tam tikrą savo turtą (dažniausiai tai yra piniginiai įnašai – įstatinis kapitalas) perduoda naujos organizacijos nuosavybėn. Vadinasi, šis turtas, įskaitant finansines, pinigų įplaukas ir lėšas, nematerialųjį turtą, priklauso juridinių asmenų (kaip rinkos dalyvių) nuosavybėn.

juridinių asmenų nuosavybė
juridinių asmenų nuosavybė

Juridinių asmenų privačios nuosavybės teisė skirta užtikrinti, visų pirma, kreditorių interesų paisymą. Dėl to kyla teisinių reikalavimų, kad juridinis asmuo turi nuosavybę. Daugelyje šalių būtina įmonės steigimo sąlyga yra tam tikros materialinės paramos – įstatinio kapitalo ar turto – buvimas ir dydis.ši materialinė parama, kaip taisyklė, turi tik apatinę ribą. Tai reiškia, kad juridinių asmenų nuosavybė reiškia, kad nėra viršutinių ribų (jų negali būti pagal apibrėžimą), o minimalus įstatinio kapitalo lygis visur nustatomas skirtingai (nuo 1 svaro JK iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, tarkim, Vokietijoje). Tuo pačiu metu juridinių asmenų nuosavybės subjektai yra arba pats juridinis asmuo, arba jo filialai, padaliniai, dukterinės įmonės.

juridinių asmenų privačios nuosavybės teisė
juridinių asmenų privačios nuosavybės teisė

Įstatymų leidėjai, siekdami užtikrinti juridinių asmenų prievolių vykdymą, taip pat nustato materialiojo ir nematerialiojo turto piniginės išraiškos nekintamumą. Pavyzdžiui, teoriškai juridinių asmenų nuosavybės teisės taip pat gali apimti praktinę patirtį, žinias, patirtį, pokyčius, intelektinę nuosavybę ir autorių teises. Tačiau nematerialusis turtas negali būti vienintelis turtas! Tokios priemonės skirtos tam, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo ir tuščių organizacijų, vienadienių, nesąžiningų firmų, kurios prisiima įsipareigojimus, kurių akivaizdžiai negali įvykdyti, nes neturi tinkamos materialinės paramos, kūrimąsi.

juridinių asmenų nuosavybės teisės subjektai
juridinių asmenų nuosavybės teisės subjektai

Jeigu juridinis asmuo rinkoje veikia normaliai, generuodamas pelną, kurį jau galima padalyti investuotojams, savininkams, savininkams, tada viskas, ką organizacija įsigyja (įskaitant žemę, nekilnojamąjį turtą, transporto priemones,įrangą, reikalavimo teisę, banko sąskaitas ir pan.) arba gauna iš fizinių ir juridinių asmenų – lieka jos nuosavybėn. Situacija komplikuojasi, kai organizacija tampa nemoki ir yra priversta bankroto procedūrai. Šioje situacijoje nuosavybės teisė yra ypač svarbi. Automatinis teisės perėjimas įmonės savininkams, kuriais gali būti fiziniai asmenys, neturi įtakos juridiniams asmenims. Pirmiausia įvertinamas organizacijos turtas, vėliau formuojamas bankroto turtas, iš kurio pirmiausia apmokamos skolos ir įsipareigojimai kreditoriams. Ir tik iš sumos, kuri lieka sumokėjus visas skolas (likvidacinė kvota), gali būti kompensuojamas savininko - fizinio asmens, anksčiau jį perdavusio juridinio asmens nuosavybėn, turtas turtinėmis arba piniginėmis sąlygomis. Jei kalbame apie ne pelno organizaciją (t. y. iš pradžių sukurtą ne siekiant pelno), tai privatus asmuo negalės atgauti įmokų ar jai perduoto turto.

Rekomenduojamas: