2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34
Įmonės, turinčios juridinio asmens statusą, pagal Rusijos Federacijos teisės aktus privalo vesti apskaitą. Vienas iš pagrindinių taisyklių, reglamentuojančių šią procedūrą, yra PBU 4/99. Kokie jo akcentai? Kokia turėtų būti ataskaitų dokumentų struktūra pagal normas, kurios yra nustatytos šiame norminiame akte?
Kas yra PBU 4/99 reglamentas?
Nagrinėjamas teisės š altinis buvo išleistas į apyvartą Rusijos Federacijos finansų ministerijos įsakymu Nr. 43n, išleistu 1999 m. liepos 06 d. Šis norminis aktas priskiriamas Reglamentui. Visas jos pavadinimas yra Apskaitos reglamentas „Organizacijos apskaitos ataskaitos“(PBU 4/99).
Kodėl mums reikia tinkamo teisės š altinio? Šis norminis aktas apibrėžia įmonių apskaitos registrų tvarkymo struktūrą ir metodinius pagrindus.
Nagrinėjamo teisės š altinio jurisdikcija apima visus juridinius asmenis, išskyrus bankus, taip patvalstybės ir savivaldybių struktūros. Taip pat PBU 4/99 negali būti taikomas, jeigu finansines ataskaitas įmonė sudaro vidiniams poreikiams, kad ūkio subjektai pateiktų statistinę atskaitomybę ir apskaitos dokumentus suinteresuotoms šalims tokiu būdu, kuris tiesiogiai nereglamentuojamas ministerijos įsakymu. Finansų Nr. 43n.
Atitinkamas dokumentas neturėtų būti naudojamas rengiant:
- ūkio subjekto vidaus reikmėms generuojamos, taip pat statistikos įstaigoms rengiamos ataskaitos;
- bankinės organizacijos parengta informacija pagal nustatytus reikalavimus, jei atskirose taisyklėse nenumatyta kitaip.
Pažymėtina, kad atitinkamu normų š altiniu gali tiesiogiai pasinaudoti Finansų ministerija, siekdama:
- standartinių ataskaitų formų apibrėžimai, taip pat jų gairės;
- specialios ataskaitos mažoms įmonėms ir NPO;
- konsoliduotų ataskaitų kūrimo taisyklių, taip pat dokumentų, keičiančių įmonės būseną, kūrimo taisyklių nustatymas.
Taigi, aptariamas standartas yra universalus š altinis, turintis gana plačią jurisdikciją.
Nagrinėjamas teisės š altinis nustato daugybę apibrėžimų, kurių pageidautina, kad įmonės laikytųsi rengdamos ataskaitas.
Apibrėžimai pagal RAS 4/99
Kalbame apie tokių terminų apibrėžimus kaip:
- apskaitos išrašai;
- ataskaitos data,laikotarpis;
- naudotojas.
Apskaitos ataskaitos, remiantis PBU 4/99 nuostatomis, turėtų būti suprantamos kaip vieninga įmonės viduje žinių apie įmonės finansinę padėtį, taip pat įmonės verslo veiklos rezultatus sistema, sudaryta informacijos, kuri atsispindi apskaitoje, pagrindas.
Ataskaitinis laikotarpis RAS 4/99 reiškia laikotarpį, per kurį organizacijoje turi būti sugeneruotos atitinkamos rūšies ataskaitos. Ataskaitų teikimo data savo ruožtu yra data, kurią verslo subjektas privalo pateikti ataskaitas.
Dar vienas terminas, kuris atsiskleidžia nagrinėjamame teisės š altinyje – vartotojas. Tai suprantama kaip asmuo ar organizacija, kuri yra suinteresuota gauti informacijos apie ūkio subjektą.
PBU 4/99 „Organizacijos apskaitos ataskaitos“apibrėžia atitinkamos įmonės dokumentacijos sudėtį, taip pat jai keliamus reikalavimus. Apsvarstykite juos.
Ataskaitų teikimo sudėtis
Pagal PBU 4/99 „Organizacijos apskaitos ataskaitos“nuostatas į įmonės finansines ataskaitas įtraukiama:
- balansas;
- pelno ir nuostolio ataskaita;
- specialieji balanso ir ataskaitos priedai;
- aiškinamasis raštas;
- įstatymo numatytais atvejais - auditoriaus išvada.
Savo ruožtu nagrinėjamas teisės š altinis nustato daugybę reikalavimų įmonės finansinėms ataskaitoms. Pasimokykimejuos.
Reikalavimai dokumentams
Pagal PBU 4/99 „Organizacijos apskaitos ataskaitos“, įmonės rengiami dokumentai turi patikimai ir reikiamu išsamumu atspindėti verslo padėties idėją, įmonės ūkinės veiklos rezultatus, tendencijas, charakterizuojančias įmonės ekonominius rezultatus
Pagrindinis ataskaitų išsamumo ir patikimumo kriterijus yra jos atitiktis taisyklėms, nustatytoms kompetentingų institucijų priimtuose reglamentuose. Jeigu formuojant atitinkamus dokumentus paaiškėja tam tikrų duomenų nepakankamumas, tai įmonė į ataskaitas turi įtraukti reikiamus papildomus rodiklius ir paaiškinimus.
Kraštutiniais atvejais PBU 4/99 leidžia tokį scenarijų, įmonė gali nukrypti nuo nustatytų normų, jei dėl objektyvių priežasčių neįmanoma gauti reikiamų rodiklių.
Informacija, kuri renkama teikiant ataskaitas, turi būti neutrali. Jo taikymas neturėtų turėti įtakos kompetentingų asmenų sprendimams, priimtiems vertinant finansinius rezultatus.
Svarbiausias reikalavimas juridinio asmens finansinei atskaitomybei – joje turi būti rodikliai, atspindintys visų jo padalinių, atstovybių, taip pat kitų struktūrų, įskaitant turinčias atskirą balansą, ūkinės veiklos rezultatus. lakštai.
Įmonė turi pateikti tai, kas svarbiausiaatitiktis Buh alterinės apskaitos reglamentui „Organizacijos apskaitos ataskaitos“(PBU 4/99), kuris susideda iš nuoseklaus dokumentų formavimo, atsižvelgiant į formos, kurioje registruojami skirtingų ataskaitinių laikotarpių rodikliai, struktūros tęstinumą. Todėl dokumentų formos, kuriomis sudaromas balansas, pelno ir nuostolių ataskaita, taip pat juos papildantys š altiniai, turi būti nuolatiniai. Išimtiniais atvejais jie gali būti keičiami. Kaip pasirinkimas – pasikeitus įmonės veiklos pobūdžiui. Tuo pačiu metu organizacija turi būti pasirengusi pagrįsti atitinkamus pakeitimus atskiromis balanso pastabomis, taip pat pelno (nuostolio) ataskaita.
Apskaitos ataskaitos, jų sudėtis ir turinys (Buh alterinės apskaitos reglamentas PBU 4/99 pateikia atitinkamas taisykles) turėtų būti formuojamos atsižvelgiant į skirtingų ataskaitinių laikotarpių rodiklių tęstinumą. Nustačius neatitikimų tarp atitinkamų duomenų, buh alteris gali atlikti reikiamus tam tikrų rodiklių koregavimus. Kartu informacija apie tai turi atsispindėti balanso prieduose ir ataskaitoje, atspindinčioje įmonės pelną ir nuostolius.
Ekonominių rodiklių atspindys ataskaitose: niuansai
Yra keletas niuansų, apibūdinančių pagrindinių rodiklių fiksavimą finansinėse ataskaitose - jie taip pat numatyti dokumente „Organizacijos apskaitos ataskaitos“PBU 4/99. Trumpai apie juos galima paminėtisekantis. Įmonės turto, įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų rodikliai turi būti rodomi atskirai, jeigu jie labai svarbūs patikimam įmonės būklės įvertinimui. Savo ruožtu šie rodikliai gali būti atspindėti balanso ir ataskaitos prieduose, jei jie nėra ypač svarbūs verslo būklei įvertinti.
Ataskaitos data ir metai
Pagal nagrinėjamą normatyvinį š altinį, rengdama apskaitos dokumentus, įmonė turi turėti omenyje, kad atskaitomybės data turėtų būti laikoma paskutine atitinkamo laikotarpio kalendorine diena. Ataskaitiniai metai atitinka laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pirmieji naujos organizacijos ataskaitiniai metai yra laikotarpis nuo įmonės įregistravimo dienos iki gruodžio 31 d. Jeigu įmonė įsteigta po spalio 1 d., tai pirmieji ataskaitiniai metai jai atitinka laikotarpį nuo įregistravimo valstybės institucijose dienos iki gruodžio 31 d., taigi, kitais metais.
Apskaitos ataskaitos: kiti reikalavimai
Apsvarstykime kitus reikšmingus reikalavimus, susijusius su finansinių ataskaitų formavimu pagal PBU 4/99. Taigi, reikia atkreipti dėmesį, kad kiekviename jo komponente – balanse, ataskaitoje, jų papildymuose, audito ataskaitoje – turi būti:
- vardas;
- ataskaitos data arba ataskaitinis laikotarpis;
- dokumentus teikiančios įmonės pavadinimas;
- informacija apie teisinę verslo formą;
- ataskaitų rodiklių formatas.
- rusiškai;
- nurodykite rodiklius rubliais.
Atitinkamos ataskaitos turi būti patvirtintos:
- įmonės vadovas;
- vyriausiasis buh alteris ar kitas darbuotojas, vykdantis apskaitos įgaliojimus.
Balanso struktūra
Bus naudinga išstudijuoti dviejų pagrindinių apskaitos dokumentų struktūrą – balansą, taip pat ataskaitą, kurioje atsispindi įmonės pelnas ir nuostoliai. Pradėkime nuo pirmojo š altinio.
Balanse yra turtas ir įsipareigojimas. Atitinkami rodikliai apibūdina įmonės ekonominę padėtį ataskaitų sudarymo dieną. Kalbant apie įmonės turtą ir įsipareigojimus, jie turėtų būti skirstomi į trumpalaikius ir ilgalaikius. Pirmoji apima tuos, kurių trukmė neviršija 12 mėnesių. Antrajam – priešingai, tie, kuriuos įsipareigojusi šalis gali grąžinti praėjus 12 mėnesių po sutarties sudarymo ir vėliau.
Ataskaitos struktūra
Kitas svarbiausias dokumentas yra ataskaita, kurioje atsispindi pelno ir nuostolio skaičiai. Visų pirma, naudojant šį š altinį, pajamų klasifikavimas gali būti atliekamas pagal PBU 4/99 „Organizacijos apskaitos ataskaitos“. Nagrinėjamas dokumentas turi atspindėti įmonės ataskaitinio laikotarpio ūkinės veiklos rezultatus. Pagrindiniai rodikliai jametodėl koreliuoja su pajamomis ir išlaidomis, kurios skirstomos į įprastas ir kitas.
Balanso ir ataskaitos paaiškinimai
Kita svarbi š altinių rūšis, įtraukta į įmonės finansines ataskaitas, yra paaiškinimai prie balanso ir ataskaitos, atspindinčios įmonės pelną ir nuostolius. Atitinkamais papildymais siekiama atskleisti informaciją, susijusią su įmonės apskaitos politika ir būtina suinteresuotoms šalims pateikti patikimą įmonės finansinės veiklos vertinimą.
Jeigu paaiškinimuose turi atsispindėti kompetetingo įmonės specialisto, rengiant ataskaitas, padarytus nukrypimus nuo taisyklių, įrašoma šio nukrypimo prielaidos priežastis. Be to, įmonė turi atsižvelgti į finansines pasekmes, atsirandančias dėl teisės normų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų rengimą įmonėse, nesilaikymo.
Apskaitos atskaitomybės š altinių papildymai turėtų atspindėti informaciją, kuri yra tiesiogiai susijusi su organizacijos ūkine veikla, ir atskleisti ją informacijos, kurią patvirtina apskaitos duomenys, kontekste. Taigi asmuo, norintis gauti aptariamus š altinius, visų pirma tikisi padidinti informacijos apie ekonominę situaciją įmonėje patikimumą.
Privalomas atitinkamų PBU 4/99 „Organizacijos apskaitos ataskaitų“papildymų kriterijus yra jų atitiktis įstatymams, taip pat vidaus taisyklėms, jei to reikalaujama remiantis korporacijos valdymo politika. Jei nuo kokių normų iki finansininkųturėjo būti atsisakyta, tai turėtų būti užfiksuota svarstomuose prieduose. Taigi, atitinkami dokumentai turi būti skaidrūs visoms suinteresuotoms šalims.
Pažymėtina, kad aptariamas teisės aktas gali atitikti kitus, reglamentuojančius buh alterinę apskaitą įmonėje. Šiuo atveju finansuotojas turi turėti operatyvią prieigą prie atitinkamų naujausios redakcijos normų š altinių, taip pat su pastabomis, paaiškinimais ir prireikus jurisprudencija dėl šių teisės š altinių nuostatų naudojimo.
Rekomenduojamas:
Apskaitos dokumentai yra Buh alterinės apskaitos dokumentų registravimo ir saugojimo samprata, taisyklės. 402-FZ „Dėl apskaitos“. 9 straipsnis. Pirminiai apskaitos dokumentai
Tinkamas apskaitos dokumentų įforminimas yra labai svarbus apskaitos informacijos formavimo ir mokestinių prievolių nustatymo procesui. Todėl su dokumentais reikia elgtis ypač atsargiai. Apskaitos paslaugų specialistai, smulkaus verslo atstovai, tvarkantys nepriklausomą apskaitą, turėtų žinoti pagrindinius popierių kūrimo, projektavimo, judėjimo, saugojimo reikalavimus
Apskaitos politikos formavimas: pagrindai ir principai. Apskaitos politika apskaitos tikslais
Apskaitos politika (AP) – tai konkretūs principai ir procedūros, kurias taiko įmonės vadovybė rengdama finansines ataskaitas. Ji tam tikrais atžvilgiais skiriasi nuo apskaitos principų tuo, kad pastarosios yra taisyklės, o politika yra būdas, kuriuo įmonė laikosi tų taisyklių
Apskaitos politika mokesčių apskaitos tikslais: įmonės apskaitos politikos formavimas
Dokumentas, apibrėžiantis apskaitos politiką mokesčių apskaitos tikslais, yra panašus į dokumentą, parengtą pagal apskaitos taisykles apskaitoje. Jis naudojamas mokesčių tikslais. Jį surašyti daug sunkiau dėl to, kad įstatyme nėra aiškių nurodymų ir rekomendacijų jo plėtrai
Apskaitos ataskaitos: rūšys ir sudėtis. Finansinės atskaitomybės samprata
Apskaitos ataskaitos yra aiški apskaičiuotų rodiklių sistema, kuri parodo tikrąją įmonės padėtį ir atspindi gamybinės bei finansinės veiklos rezultatus
Apskaitos politikos dokumentų srauto grafikas: pavyzdys. Apskaitos politikos reglamentas
Tinkamas darbo eigos organizavimas yra įmonės, jos plėtros ir finansinės sėkmės pagrindas. Nuo to, kaip efektyviai bus sukurta įmonės infrastruktūra, organizuotas dokumentų judėjimas joje, priklauso ne tik jos gamybos ir ekonominiai rodikliai, bet ir faktinė atsakomybė valstybės reguliavimo institucijoms