Indikaciniai augalai, padedantys atpažinti dirvožemio sudėtį

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Kai kurie gerai augalų savybes išmanantys ekspertai gali iš pirmo žvilgsnio nustatyti, kokių medžiagų gausu dirvožemyje, kiek tam tikros vietos gauna drėgmės ir šviesos, ar saugu šioje žemėje auginti vaisius, daržoves ir uogas.. Ir visa tai – be jokios analizės. Atrodytų, tiesiog mistika! Tačiau iš tikrųjų jis tiesiog puikiai išmano dirvožemio indikatorinių augalų savybes. Labai naudingas įgūdis, leidžiantis gauti turtingą derlių ir su minimaliomis pastangomis išlaikyti puikią svetainę. Todėl bus labai naudinga pakalbėti apie kai kuriuos iš šių augalų.

Kas yra indikatoriniai augalai?

Kai kurie augalai geriausiai klesti dirvožemyje, kuris yra subalansuotas ir kuriame vidutinė šviesa bei drėgmė. Tačiau kitiems sėkmingam augimui reikalingos būtent sritys, kurių charakteristikos yra pablogintos. Pavyzdžiui, tam tikrų mikroelementų perteklius arba atvirkščiai trūkumas, didelis ar mažas vandens ir saulės spindulių kiekis. Jie tokie tapo milijonus metų trukusios evoliucijos dėka – augo tam tikrose srityse, prisitaikė prie staiga besikeičiančių sąlygų.

Būtent šie augalai dažniausiai vadinami indikatoriais. Yra augalų, kurie yra oro, tam tikrų mikroelementų ir sąlygų tam tikroje srityje indikatoriai. Kai kuriais atvejais netoliese gali augti visiškai skirtingi rodikliai. Pavyzdžiui, po vešlia eglės vainiko pavėsyje esančiu sklypu auga vienos žolelės, o už poros metrų nuo jų – visai kitos, kurioms sėkmingam vystymuisi labai svarbu turėti daug saulės šviesos ir šilumos. Žinoma, labai pravartu žinoti apie tokias ypatybes – visiškai nepažįstamoje vietovėje gali nuspręsti, kur ir kurie augalai geriausiai augs ir derės, o kur geriau išvis nieko nesodinti, kad būtų išvengta rimto pavojaus.. Čia pateikiami įvairioms sąlygoms ir dirvožemio tipams būdingų indikatorinių augalų pavyzdžiai.

Apie azotą

Azotas yra vienas iš svarbiausių mikroelementų, be kurio dauguma augalų iš viso negali augti. Jis naudojamas lapams ir stiebams statyti, žaliajai masei statyti. Jo trūkumas lemia tai, kad daugelis augalų beveik nesivysto. Todėl bent apytiksliai žinoti, kiek azoto yra dirvožemyje tam tikrame plote (daugiau ar mažiau nei norma), bus naudinga bet kuriam vasaros gyventojui ir sodininkui.

Į kuriuos dirvožemio indikatorius turėčiau atkreipti dėmesį?

Jei kokiame nors plote auga kaustinė ranunkulė, dvinamė dilgėlė, kupyras, skroblas, kvinoja ar atkaklis šiaudas, tai galima vadinti geru ženklu – tai reiškia, kad azoto kiekis dirvožemyje gerokai viršija normą. Tai yradidelis pliusas, jei ketinate auginti tokias kultūras kaip moliūgai, kopūstai, rabarbarai, cukinijos, baklažanai, paprikos ir bulvės. Būtent šie augalai yra pagrindiniai azoto „sugėrėjai“iš dirvožemio.

Bet jei dirvoje labai trūksta azoto, greičiausiai ant jo galite pamatyti bambą, laukines morkas ir kauliukus. Šie augalai yra vieni iš nedaugelio laukinių augalų, kuriems šio svarbaus elemento beveik nereikia. Jei planuojate auginti kai kurias kultūras tokiame sklype, pirmiausia jį reikia praturtinti azotu. Tai galima padaryti įvairiais būdais. Jei skubate, geriausia dirvą patręšti. Jei turite daug laiko, tuomet sodinkite čia daugiau ankštinių augalų – pupelių, pupų, žirnių. Viena vertus, iki rudens pasisotinkite žirnių (ankštiniai augalai turi nuostabų gebėjimą sunaudoti azotą iš atmosferos). Kita vertus, praturtinkite dirvą azotu (ankštinių augalų simbiozė su mikroorganizmais leidžia jiems dalį surišto azoto perkelti iš atmosferos į žemę). Taigi kitais metais gausite sklypą, kuriame galėsite auginti beveik bet kokį derlių – azoto trūkumo problema išspręsta.

Rūgštingumas

Kitas svarbus rodiklis, nuo kurio priklauso derlius, yra dirvožemio rūgštingumas. Kai pH yra 7, dirvožemis laikomas neutraliu. Jei rodiklis žemesnis, vadinasi, jis rūgštus, o jei didesnis – šarminis. Kai kurie augalai yra dirvožemio rūgštingumo rodikliai, apie kuriuos vasarotojas tikrai turėtų žinoti.

Tikras ženklas, kad vietovės dirvožemis yra rūgštus, gali būti mėlynės, rūgštynės, bukharnikas, erika, lauko mėta ir laukaibamba.

Tokioje vietoje gerai augančių augalų pasirinkimas yra gana platus. Visų pirma, tai mėlynės, spanguolės, gervuogės, avietės, agrastai, lazdynas. Taip pat gausų derlių galite nuimti, jei sodinsite morkas, kukurūzus, ridikėlius, bulves, agurkus ir bet kokius kopūstus – b altuosius, žiedinius ir kaliaropes. Taip, dauguma kultūrinių augalų renkasi rūgščią dirvą. Tiesa, vieniems geriausias rodiklis yra pH maždaug 4-5, o kitiems pageidautinas 5,5-6.

Tačiau dauguma kultūrinių augalų per daug nemėgsta šarminės dirvos. Gana nesunku atpažinti iš lauko žibuoklių, rupūžės ir sėjamosios liucernos gausos. Čia galima auginti palyginti nedaug pasėlių. Visų pirma, kalnų pelenai, viburnum, kai kurios kriaušių rūšys. Lengviausias, greičiausias ir saugiausias būdas padidinti rūgštingumą šioje vietovėje – į dirvą įpilti gipso. Jo kiekis priklauso nuo šarmingumo lygio. Išbarsčius gipsą ir atkasus žemę, patartina palikti ramybėje vienam sezonui. Pavasarį bus galima pradėti darbus – tikrai bus galima gauti gausų derlių. Kaip matote, rūgštaus dirvožemio indikatoriniai augalai gali atlikti labai gerą darbą!

Didelis druskingumas

Didelis druskos kiekis dirvožemyje yra tikra problema kai kurių mūsų šalies regionų vasaros gyventojams. Faktas yra tai, kad tokioje žemėje gali augti labai mažai augalų. Tikrasis didelio druskos kiekio rodiklis gali būti sūdytuvas (taigi toks augalas), taip pat labai nepretenzinga kvinoja, auganti beveik visur.

Laimei, kai kurie kultūriniai augalai gali būti auginami tokioje žemėje. Jų sąrašas mažas, bet vis tiek…

Šioje vietoje bus malonu auginti siurblį, totorišką sausmedį, auksinius serbentus. Kai kuriais atvejais netgi galite auginti granatus, svarainius, vynuoges, abrikosus, vyšnines slyvas ir šilkmedžius. Gana geras derlius atneša cukrinių runkelių ir moliūgų – melionų, arbūzų.

Sumažinti dirvožemio druskingumą paprastai yra labai sunku – paprastai druskų perteklius patenka į drėkinimui naudojamą žemę. Todėl šios praktikos reikėtų atsisakyti. Stenkitės naudoti tik lietaus vandenį – surinkite jį į talpius rezervuarus ir tik juo laistykite lysves bei augalus. Palaipsniui visiškai gėlas vanduo galės išplauti druskos perteklių iš dirvožemio, o vietoje, be aukščiau išvardytų, bus galima auginti kitus augalus.

Smėlio turinys

Tačiau dirvožemis, kuriame yra daug smėlio, yra tikra daugelio vasaros gyventojų svajonė. Atpažinti jį gana paprasta – gausiai auga, be daugelio kitų žolelių, dar ir devivėrės, taip pat vidutinės avinžolės. Šie augalai mėgsta lengvą dirvą, o smėlis suteikia jiems viską, ko reikia.

Tokioje dirvoje tikrai galite auginti bet kokias kultūras. Tiesa, reikia pasirūpinti, kad nebūtų sutrikdyta naudingų mikroelementų pusiausvyra – užtektų kalio, azoto ir fosforo. Taip pat nebūtų nereikalinga atlikti rūgštingumo analizę arba pažiūrėti, ar vietoje auga kuris nors iš aukščiau išvardytų indikatorinių augalų.

Čia puikiai įsišaknys bet kokios gėlės, vienmečiai augalai, krūmai ir medžiai. Lengvas dirvožemis prisideda prie greito šaknų sistemos vystymosi, o tai yra raktas į turtingą derlių. Nereikia imtis jokių priemonių smėlio kiekiui sumažinti. Vienintelis dalykas, kurį turite atidžiai stebėti, yra pakankamas vandens kiekis. Faktas yra tas, kad vanduo lengvai praeina per smėlio prisotintą dirvą, priešingai nei žemėje, kurioje yra molio. Todėl laistymas čia turėtų būti reguliarus, nebent lyja bent du ar tris kartus per savaitę.

Drėgmės nustatymas

Ne paslaptis, kad vanduo yra visos gyvybės Žemėje pagrindas. Dirvožemyje esančios drėgmės kiekis priklauso ir nuo to, kokius augalus ant jų galima auginti. Pasirodo, per daug vandens yra net pavojingiau nei per mažai. Bet pakalbėkime apie viską iš eilės.

Sausose dirvose dažniausiai aptinkami pelynai ir paprastosios ramunėlės. Jie turi gana galingą šaknų sistemą ir tuo pačiu mažyčius lapus, kurie sumažina drėgmės praradimą. Labai nedaug pasėlių gali augti sausoje dirvoje. Tai daugiausia medžiai ir krūmai: serbentai, š altalankiai, avietės, agrastai, veltinės vyšnios ir vyšninės slyvos. Visi jie turi ilgas šaknis, leidžiančias iš požemio ištraukti drėgmę. Tačiau čia ypatingų problemų paprastai nekyla – jei laistysite, galėsite auginti bet kokias kitas kultūras.

Daug blogiau, jei sklype auga dirvožemio drėgmę rodantys augalai, tokie kaip lauko mėta, asiūklis, š altalankis, pievagrybis. Tai reiškia, kad žemė per šlapia – daugpasėliai čia tiesiog negalės augti, nes jų šaknų sistemos supūs.

Sklypei geriausia rinktis krūmus ir vaismedžius. Pavyzdžiui, obelys, kriaušės, slyvos, vyšnios ir vyšnios. Tiesa, sodinti verta ne į įdubas, o priešingai, užberiant bent jau ne per aukštas – apie 30-50 centimetrų – kalvas. Drėgmė iš čia pasišalins greičiau. Derlius tokiais atvejais paprastai sunoksta vėliau nei kitur, tačiau jis gausesnis, o vaisiai stulbinančio dydžio.

Molio perteklius

Molio dirvožemiai vasarotojams dažnai sukelia daug problemų. Atpažinti jas gana paprasta – čia gausiai auga kiaulpienės ir šliaužiančios ranunculos. Pažangiausiais atvejais jie paprastai išstumia kitus augalus.

Molio dirvožemis turi keletą trūkumų. Pirma, jis yra labai sunkus - sunku vystytis šaknų sistemai. O žemė prastai prisotinta deguonies – ją reikia atlaisvinti rankiniu būdu. Antra, vanduo išeina labai prastai ir lėtai, todėl gali pūti šaknys. Tiesa, esant sausam klimatui tai veikiau pliusas – vanduo ilgai išsilaiko ir palaisto augalus, o ne greitai nugrimzta į gelmę.

Tokioje dirvoje geriausia auginti krūmus ir medžius. Geras pasirinkimas gali būti serbentai, avietės, gervuogės, kriaušės, slyvos, figos, vyšnios, obelys. Tiesa, pirmiausia reikia iškasti duobes, ant dugno užpilti drenažą, tada ant viršaus užberti komposto ar durpių sluoksnį, užpilti juodžemių ir tik po to sodinti augalus. Dėl to jauni sodinukai galės greitai vystytis, o stiprus, sveikas medis gali prasiskverbti pro molio sluoksnį.

Deja, bet koks bandymas pagerinti molio dirvožemį apskritai yra nenaudingas, išskyrus tai, kad reikia jį išimti ir pakeisti lengvesniu.

Sunkieji metalai

Yra ir augalų, kurie yra dirvožemio taršos rodikliai. Visų pirma, tai švinas. Be to, pamačius įvairius mineralų indikatorinius augalus, nereikėtų atsidžiaugti. Galų gale, tai labai nerimą keliantis signalas, rodantis rimtą dirvožemio užteršimą. Čia galėjo būti pavojingų atliekų sąvartynas ar kažkas panašaus.

Miegažolė, našlaitės laikomos dirvožemio užterštumo rodikliais. Jei šie augalai aktyviai auga svetainėje, tikslinga patikrinti dirvožemio sudėtį specialioje laboratorijoje. Deja, žemės nuvalyti niekaip nepavyks – teks keisti, o iškasti į didelį gylį ir atnešti šviežią. Daržovių ir vaisių čia auginti neverta – didelė tikimybė rimtai apsinuodyti ir padaryti siaubingą žalą sveikatai. Tad geriau sklypą apsodinti gėlėmis arba tiesiog pasėti žole.

Apšvietimas

Saulės šviesa yra labai svarbi bet kokiems augalams. Juk ji pradeda ir palaiko fotosintezę, kurios dėka atsiranda ir auga lapai bei vaisiai.

Pernelyg didelis apšvietimas gali būti vertinamas pagal tokį rodiklį kaip Kanados aukso lazda. Tačiau per daug šviesos pasitaiko retai – kuo daugiau, tuo geriau. Svarbiausia – gausiai laistyti, kad augalai neišdžiūtų. Tokioje svetainėje galite auginti absoliučiai bet kokius augalus. Tiesa, jauni daigai turėtų būti pavėsyje, bet tuo pačiu saugomi nuo karščio, o ne nuo šviesos.

Čiaapšvietimo trūkumas yra daug nerimą keliantis ženklas. Kai kurios kultūros tiesiog negali sėkmingai augti ir vystytis pavėsyje, dažnai suserga ir prastai neša vaisius. Lengviausias būdas tokias sritis nustatyti pagal podagraus ir rūgščius – šie augalai mieliau auga pavėsyje, nes per daug nemėgsta šviesos. Laimei, tokiose vietose galima auginti tam tikras kultūras. Pavyzdžiui, pomidorai gerai auga pavėsyje. Taip, ir rabarbarai gerai dera tose vietose, kur retai kada atrodo saulė. Galiausiai beveik visų rūšių salotos gerai auga šešėlinėje žemėje. Nors nereikėtų galvoti, kad jiems visiškai nereikia šilumos ir apšvietimo. Jei įmanoma juos auginti saulėtoje vietoje, geriau tai padaryti. Bet jei didelis žemės sklypas, pavyzdžiui, už namo, tuščias, o kiti pasėliai čia miršta, tuomet verta paeksperimentuoti su pomidorais ir rabarbarais – rezultatas jus tikrai nustebins.

Išvada

Tai mūsų straipsnis baigiamas. Dabar jūs tiksliai žinote, ką reiškia tam tikrų augalų išvaizda svetainėje. O kiekvieną kvadratinį metrą galėsite panaudoti kuo racionaliau, kad derlius būtų gausus. Ir jei reikia, lengvai pašalinkite neigiamas dirvožemio savybes.