Mokesčių sankcija yra Sąvoka ir rūšys. Mokestiniai nusik altimai. Art. 114 Rusijos Federacijos mokesčių kodeksas

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Teisės aktai nustato organizacijų ir asmenų pareigą mokėti privalomus įnašus į biudžetą. To nepadarius baudžiama mokestinėmis sankcijomis. Teisės aktai atskleidžia jų sampratą, nustato jų surinkimo tvarką. Apsvarstykite toliau, kokios yra sankcijos už mokesčių pažeidimą.

Bendra informacija

Mokestinė sankcija – atsakomybės priemonė, taikoma asmenims, vengiantiems vykdyti biudžetinius įsipareigojimus. Teisės aktai nustato jo įskaitymo tvarką. Mokestinė sankcija yra teisinis instrumentas, kuriuo mokėtojas vykdo jam priskirtas prievoles. Kartu tai orientuoja subjektą į efektyvesnių verslo formų naudojimą.

Klasifikacija

Teisės aktai nustato įvairių rūšių mokestines sankcijas. Taigi kaip atsakomybės priemonė gali būti paslėptų ar neįvertintų pajamų išieškojimas arba atskaitymai už neapskaitytą apmokestinimo objektą. Be to, yra skirta mokestinė bauda. Vienkartinio įsipareigojimų neįvykdymo atveju jo vertė lygi sumaipaslėptos / neįvertintos pajamos arba atskaitymai už neapskaitytą apmokestinimo objektą. Jei nusižengimas kartojamas, baudos dydis padvigubinamas. Teismui nustačius tyčinio pelno slėpimo / neįvertinimo faktą, netesybų dydis gali būti padidintas penkis kartus. Uždelsus išskaityti įmoką į biudžetą teisės aktai numato ir mokestinę sankciją. Tai yra trūkumas. Jo išieškojimas neatleidžia mokėtojo nuo kitų įsipareigojimų. Be to, už kiekvieną uždelstą dieną numatytos netesybos – procentai nuo mokestinės skolos sumos. Skaičiuojama pagal prievolės sumą, kurios subjektas neįvykdė.

Mokesčių bauda

Tai laikoma labiausiai paplitusiu atsakomybės matu. Praktikoje populiariausi atvejai, kai taikoma ši mokestinė sankcija, yra:

1. Apskaitos dalykas neturi apmokestinimo objektų.
2. Dokumentų nepateikimas IFTS arba pavėluotas jų pateikimas.
3. Įrašymas pažeidžiant nustatytas taisykles. Šiuo atveju bausmė priskiriama, jei dėl neteisėtų veiksmų buvo nuslėptas / neįvertintas pelnas.

Konkreti kolekcija

Jei subjektas padaro du ar daugiau mokestinių nusižengimų, kiekvienam iš jų taikomos atsakomybės priemonės. Tuo pačiu metu griežtesnė bausmė nesugeria švelnios. Bauda laikoma specifine atsakomybės priemone. Išieškoma kartu su įsiskolinimais. Nepaisant to, kad mokestinė nuobauda yra panaši į administracinę, ji turi tam tikrų ypatumų. ATVisų pirma, ši priemonė taikoma neatsižvelgiant į mokėtojo – tiek fizinio, tiek juridinio asmens – k altę. Taip pat svarbu, kad mokesčių bauda nebūtų pakeista kita bausme.

Lengvinančios aplinkybės

3 str. Rusijos Federacijos mokesčių kodekso 114 straipsnis numato galimybę sumažinti baudos dydį. Tai leidžiama lengvinančiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, jie apima:

1. Sunki šeimyninė padėtis.
2. Neteisėtos veikos padarymas veikiamas prievartos, grasinimų, dėl tarnybinės ar kitokios priklausomybės.

Aplinkybių sąrašas nustatytas Kodekso 112 straipsnyje. Jis laikomas atidarytu.

Sunkinančios aplinkybės

Kaip 4 str. Rusijos Federacijos mokesčių kodekso 114 str., jei yra aplinkybės, numatytos Rusijos Federacijos mokesčių kodekso 112 straipsnio antrojoje dalyje, baudos dydis padidinamas 100%. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra asmens, kuris anksčiau už tai buvo trauktas atsakomybėn, pakartotinis neteisėtos veikos padarymas. Kvalifikuojant nusižengimą būtina atsižvelgti į senatį. Subjektas laikomas atsakingu per metus nuo bausmės paskyrimo už susidariusią mokestinę skolą.

Teisingumo principas

Yra keletas reikalavimų, kurių reikia laikytis skiriant ir skiriant sankcijas. Visų pirma, bausmė turi būti teisinga. Ją inkriminuojant atsižvelgiama į neteisėto veiksmo pobūdį, pavojingumo laipsnį. Paprastai dauguma pažeidimų yra susiję su nemokėjimu, nesavalaikiuarba per mažai sumokėtų mokesčių. Tuo tarpu tokias situacijas gali sukelti įvairios priežastys. Pavojingiausiais atvejais laikomi apmokestinimo objektų nuslėpimo atvejai. Kai kuriais atvejais mokėtojai neįvertina skaičiavimo bazės dėl skaičiavimų klaidų. Nepaisant to, kad pažeidimų rezultatas yra tas pats – mokesčių nemokėjimas – teisingumo principas reikalauja taikyti skirtingas atsakomybės priemones.

Bausmės proporcingumas

Mokestinė sankcija pažeidėjui priskiriama atsižvelgiant į žalą, kurią jis padarė savo veiksmais. Tai darant atsižvelgiama į padarytos žalos pobūdį ir dydį. Priemonė, kurios imamasi, turi atitikti nusik altimą. Pavyzdžiui, bauda už veiksmą, dėl kurio susidaro įsiskolinimas, priklauso nuo nesumokėtos sumos, nes ji apima biudžetui padarytą žalą.

Papildomi reikalavimai

Skirdami sankcijas įgaliotos institucijos ir asmenys privalo laikytis vienkartinio veikimo principo. Pagal jį niekas negali būti pakartotinai įtrauktas už tą pačią neteisėtą veiką. Be to, nemažą reikšmę turi ir atsakomybę sunkinančios/lengvinančios aplinkybės (jos nurodytos aukščiau), mokėtojo tapatybė, jo k altės pobūdis. Žinoma, bet kokia sankcija turi būti teisėta ir pagrįsta. Atsakomybės priemonių tikslas – užkirsti kelią pažeidimams ir užkirsti kelią pasikartojantiems neteisėtiems veiksmams.

Pavyzdžiai

Panagrinėkime keletą mokestinių sankcijų taikymo situacijų:

1. Pajamų išieškojimas iš bankų ir kitų kredito struktūrų,jų gautus, pavėlavus įvykdyti mokėtojo pavedimą pervesti biudžeto įmokas ir šias lėšas panaudoti kaip finansinius išteklius.
2. Bauda už pajamų mokesčio pervedimo tvarkos nesilaikymą. Išieškojimo dydis – iki 10% nuo priskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio.

Nesilaikant darbo su grynaisiais, grynųjų pinigų operacijų atlikimo taisyklių taikomos atsakomybės priemonės. Pavyzdžiui, įstatyme numatytos baudos už:

1. Atsiskaitymas grynaisiais su kitomis įstaigomis, įmonėmis, organizacijomis viršijant nustatytus limitus.
2. Nepasiunčiama / dalinis lėšų pervedimas į kasą.
3. Nustatytos laisvų pinigų saugojimo tvarkos nesilaikymas.
4. Lėšų grynaisiais kaupimas, viršijantis numatytas sumas.

Baudos skiriamos piliečiams, juridiniams asmenims (tam tikrais atvejais ir jų filialams), individualiems verslininkams. Iš mokėtojo/agento išieškotos lėšos turi būti pervestos iš jo sąskaitos, sumokėjus susidariusią mokestinę skolą ir susikaupusias netesybas. Nurašymo tvarką nustato Civilinis kodeksas.

Baudžiamasis procesas

Mokesčių kodeksas nenumato pagrindo nutraukti senaties terminą, taip pat ir bylos iškėlimo dėl finansinių nusik altimų atveju. Kaip nurodyta BK 1087 straipsnyje, atsakomybė už neteisėtą veiką atsiranda, jeigu joje nėra Baudžiamojo kodekso nustatytos veikos požymių. Atitinkamai, iškėlus baudžiamąją bylą, mokesčių priskyrimo pagrindaisubjektui sankcijų nėra. Jeigu tyrimas bus nutrauktas, tai neturės įtakos senaties eigai. Šia taisykle siekiama užkirsti kelią neteisėto asmenų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn atvejams. Baudžiamasis persekiojimas už mokestinius pažeidimus turėtų būti naudojamas tik kaip paskutinė priemonė. Nepriimtina inicijuoti procesą siekiant daryti spaudimą subjektui.

Išvada

Kaip sako ekspertai, mokesčių sistema šiandien turi daug trūkumų. Visų pirma, sunkumų praktikoje sukuria administracinės ir baudžiamosios atsakomybės derinys finansų srityje. Ta ar kita priemonė pasirenkama, žinoma, atsižvelgiant į turimus faktus. Tačiau dažnai atsitinka taip, kad vienam k altam asmeniui gali būti taikomos skirtingos bausmės. Tai savo ruožtu sukuria papildomų sunkumų IFTS. Be to, mokestiniai santykiai iš pradžių būna prieštaringi. Taip yra dėl to, kad subjektai įmokas į biudžetą moka nemokamai. Daugelis mokėtojų, net ir labiausiai įstatymų besilaikančių, mokesčių mokėjimą laiko savo pinigų švaistymu. Nė vienas iš jų tiksliai nežino, kur nukeliauja jų lėšos. Žinoma, tokia situacija sukelia žmonių nepasitenkinimą. Todėl neturėdami aiškaus supratimo, kur tiksliai nukeliavo sumokėti pinigai, nematydami sau teigiamų pokyčių, žmonės nustoja vykdyti įstatymo reikalavimus.