Vidutinė metinė produkcija vienam darbuotojui

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2024-01-17 19:00

Efektyvus išteklių naudojimas – sąlyga, užtikrinanti gamybos planų įvykdymą. Analizės tikslais organizacijos personalas skirstomas į gamybinį ir administracinį. Remiantis pavadinimu, aišku, kad pirmajai grupei priklauso darbuotojai, tiesiogiai užsiimantys pagrindine įmonės veikla, o antrajai – visi likusieji. Kiekvienai iš šių grupių apskaičiuojama vidutinė metinė produkcija ir analizuojama darbo jėgos panaudojimo kokybė.

Pagrindinės sąvokos

Darbo jėgos analizė tiria darbo našumą. Rodo, kiek gaminių pagaminama per valandą (dieną, mėnesį, metus). Norėdami apskaičiuoti šį rodiklį, turite nustatyti vidutinę metinę produkciją ir darbo intensyvumą. Jie geriausiai atspindi darbo efektyvumą. Didėjantis našumas lemia didesnes gamybos apimtis irtaupyti atlyginimus.

Išteklių prieinamumas

Didžią reikšmę turi dirbančių žmonių skaičius įmonėje. Analizuojant darbo išteklių prieinamumą, faktinis skaičius lyginamas su planuotu ir praėjusio laikotarpio rodikliais kiekvienai darbuotojų grupei. Teigiama tendencija yra ta, kad vidutinė metinė gamybos apimtis auga, pasikeitus (sumažėjus) bet kuriai dirbančių darbuotojų grupei.

Pagalbinio personalo mažinimas pasiekiamas didinant asmenų, užsiimančių įrangos derinimu ir remontu, specializacijos lygį, mechanizacijos augimą ir darbo jėgos gerinimą.

Darbuotojų skaičius nustatomas pagal pramonės standartus ir racionalų darbo laiko, reikalingo tam tikroms funkcijoms atlikti, panaudojimą:

1. Darbuotojai: H \u003d Darbo intensyvumas: (Metinis darbo laiko fondasAtitikties standartams koeficientas).

2. Įrangos darbuotojai: N=vienetų skaičiusDarbuotojų skaičius šiame skyriujeApkrovos koeficientas.

Įgūdžių lygio analizė

Darbuotojų skaičius pagal specialybę lyginamas su standartu. Analizė atskleidžia tam tikros profesijos darbuotojų perteklių (trūkumą).

Gebėjimų lygio įvertinimas skaičiuojamas susumavus kiekvienos darbo rūšies tarifų kategorijas. Jei tikroji vertė yra mažesnė nei planuota, tai reikš, kad pablogėjo produkto kokybė ir reikia tobulinti personalo įgūdžius. Tai rodo priešinga situacijadarbuotojams turi būti mokama priemoka už kvalifikaciją.

Tikrinama, ar vadovaujantys darbuotojai atitinka užimamų pareigų išsilavinimo lygį. Darbuotojo kvalifikacija priklauso nuo amžiaus ir patirties. Į šiuos parametrus taip pat atsižvelgiama atliekant analizę. Skaičiuojama samdomų ir išėjusių į pensiją darbuotojų dalis, įskaitant ir dėl neigiamų priežasčių. Kitame etape darbo laiko panaudojimas analizuojamas pagal tokį algoritmą:

1. Nominalus režimas=365 dienos – savaitgalių ir švenčių skaičius.

2. Privatus režimas \u003d Nominalus režimas – nebuvimo darbe dienų skaičius (atostogos, liga, nebuvimas, administracijos sprendimas ir kt.).

3. Naudingas darbo laiko fondas \u003d Privatus režimasDarbo dienos trukmė – prastovų, pertraukų, sumažintų valandų skaičius.

Darbo laiko praradimas

Darbo laiko fondas (FRV) yra darbuotojų skaičiaus (H), vidutinio vieno asmens dirbtų dienų skaičiaus per metus (D) ir darbo dienos trukmės (T) sandauga. Jei vidutinė metinė produkcija yra mažesnė už planuotą, laiko nuostoliai apskaičiuojami:

• Dp=(Df – Dp)NfTp – kasdien.
• Tp=(Tf – Tp)DfBfH – kas valandą.

Tokių nuostolių priežastys gali būti nebuvimas darbe administracijos leidimu, dėl ligos, pravaikštos, prastovos dėl žaliavų trūkumo ar įrangos gedimo. Kiekviena iš šių priežasčių yra išsamiai išnagrinėta. PDF didinimo rezervas yra sumažinti nuostolius, kurie priklauso nuo darbo jėgoskolektyvas.

Laiko nuostoliai apskaičiuojami atskirai gaminant ir taisant atmestus produktus pagal šį algoritmą:

- darbuotojų darbo užmokesčio dalis gamybos sąnaudose;

- atlyginimo suma santuokos išlaidoje;

- darbuotojų darbo užmokesčio dalis iš savikainos atėmus išlaidas medžiagoms;

- darbuotojų, dalyvaujančių taisant santuoką, darbo užmokesčio dalis;

- vidutinis valandinis atlyginimas;

– laikas, praleistas kuriant ir taikant santuoką.

Nuostolių sumažinimas=prarastas laikasVidutinė metinė produkcija.

Nuostolius gali kompensuoti ne tik gamybos sumažėjimas, bet ir darbo intensyvumo padidėjimas.

Performansas

Šis rodiklis atspindi pagamintos (parduotos) produkcijos apimties ir darbuotojų skaičiaus santykį. Šiuo atveju apskaičiuojami apibendrinantieji, daliniai ir pagalbiniai koeficientai. Pirmoji grupė visų pirma apima vidutinę metinę produkciją. Formulė:

B=gamybos apimtis / darbuotojų skaičius=gamybos apimtis / praleisto laiko kiekis.

Vidutinės metinės produkcijos pokytis gali būti dėl:

• darbuotojų skaičiaus reguliavimas;
• darbo intensyvumo mažinimas;
• ne gamybos sąnaudų augimas;
• darbo organizavimas - pailgėja visos dienos prastovos, pravaikštos su direkcijos leidimu, dėl ligos, pravaikštos;
• produktų struktūros keitimas.

Skaičiai yra mokesčiailaikas fizine išraiška, skaičiuojamas vienai žmogaus dienai (žmogaus valandai).

Darbo intensyvumas

Darbo intensyvumas – tai laikas, praleistas gaminant produkcijos vienetą:

Tr=FRVi / FRVo, kur:

• FRVi – laikas sukurti galutinį produkto tipą;
• FRVo – bendras darbo valandų fondas.

Vidutinė metinė produkcija yra atvirkštinė darbo intensyvumo vertė:

• T=laiko sąnaudos / gamybos apimtis.
• T=Darbuotojų skaičius / produkcija.

Norint apskaičiuoti vieno darbuotojo produktyvumą, pirmiau pateiktoje formulėje skaitiklis turi būti vienas. Vidutinė metinė produkcija vienam darbuotojui yra atvirkštinis darbo intensyvumo rodiklis. Tai ne tik parodo konkretaus darbuotojo veiklą, bet ir leidžia planuoti kitus metus.

Kai darbo intensyvumas mažėja, darbo našumas didėja. Tai pasiekiama diegiant mokslo ir technikos pažangą, mechanizuojant, automatizuojant, peržiūrint gamybos standartus ir kt. Darbo intensyvumas turėtų būti analizuojamas ne tik su planuojamais rodikliais, bet ir su kitomis pramonės įmonėmis.

Gamyba ir darbo intensyvumas atspindi realaus darbo rezultatus, kurių pagrindu galima identifikuoti išteklius plėtrai, didinti našumą, taupyti laiką, sumažinti skaičių.

Našumo indeksas

Tai dar vienas darbuotojų veiklos rodiklis. Tai rodo produktyvumo augimo tempą.

ΔPT=[(B1 -B0) / B0]100 %=[(T1 – T1) / T1]100 %, kur:

• В1 - vidutinė metinė vieno darbuotojo darbo produkcija per ataskaitinį laikotarpį;
• Т1 – ataskaitinio laikotarpio darbo intensyvumas;
• B0 - vidutinė metinė darbuotojo bazinio laikotarpio produkcija;
• Т0 – bazinio laikotarpio darbo intensyvumas;

Kaip matote iš aukščiau pateiktų formulių, indeksą galima apskaičiuoti pagal produkcijos ir produktyvumo duomenis.

Indekso pokyčiai nustatomi atsižvelgiant į planuojamą darbuotojų skaičiaus taupymą:

ΔPT=[E / (H - E)]100%, kur E yra planuojamas sutaupymas skaičiais.

Indeksas rodo veiklos rezultatų pokytį baziniu laikotarpiu, palyginti su ankstesniu. Produktyvumas priklauso nuo darbuotojų kompetencijos, reikiamos įrangos prieinamumo, finansinių srautų.

Alternatyva

Ši formulė leidžia tiksliau apskaičiuoti našumą:

P=(produkto kiekis(1 – prastovų rodiklis) / (darbasdarbuotojų skaičius).

Šis metodas neskaičiuoja prastovų valandų. Gamybos apimtis gali būti išreikšta vienetais, darbu arba piniginiais vienetais.

Veiksnių analizė

Kadangi darbo našumas skaičiuojamas pagal pagamintos produkcijos kiekį per laiko vienetą, būtent šie rodikliai yra detaliai analizuojami. Skaičiavimų metu nustatomas užduočių atlikimo lygis, įtampa, produkcijos padidėjimas, rezervai našumo augimui ir jų panaudojimas.

Veiksniai, turintys įtakosproduktyvumą galima sujungti į grupes, susijusias su:

- techninio lygio kėlimas;

- darbo organizavimo tobulinimas;

- gerinti darbuotojų įgūdžius, darbuotojų išsilavinimo lygį, stiprinti drausmę ir tobulinti darbo užmokesčio kaupimo ir mokėjimo sistemą.

Darbo našumas analizuojamas šiose srityse:

• vertinamas apibendrinančių rodiklių lygis;
• analizuojami veiksniai, įtakojantys vidutinį valandinį darbo našumą;
• nustatyti rezervai našumo didinimui;
• produktų darbo intensyvumo tyrimas.

1 pavyzdys

Remiantis toliau esančioje lentelėje pateiktais duomenimis, būtina nustatyti vidutinę įmonės metinę ir vidutinę valandinę produkciją.

Indikatorius	2014	2015		Dinamika, %
		Planas	Faktas	2014 m. planas	Faktas iki 2014 m.	Faktas/ planas
Produktų gamyba, tūkst. rublių	80100	81500	81640	101, 75	101, 92	99, 83
Dirbo darbuotojai, tūkstantis darbo valandų	2886, 12	2996	2765, 4	103, 81	95, 82	108,34
Darbo intensyvumas tūkstančiui rublių.	36, 03	36, 76	33, 87	102, 02	94, 01	108, 52
Vidutinė metinė produkcija, rub.	27, 75	27, 20	29, 52	98, 02	106, 37	92, 14

Našumo didinimas mažinant darbo intensyvumą:

- pagal planą: (4, 7100) / (100-4, 7)=4, 91 %;

– faktiškai: (9,03100) / (100–9,03)=9,92%.

Darbo intensyvumo planas buvo perpildytas 4,33 proc. Dėl to vidutinė metinė produkcija padidėjo 5,01%.

Funkcijos

• Darbuotojų skaičius optimaliomis sąlygomis turėtų būti skaičiuojamas pagal vidurkį. Kiekvienas darbuotojas skaičiuojamas kartą per dieną.
• Efektyvumą galima nustatyti pagal pajamų ataskaitoje pateiktus pajamų duomenis.
• Darbo ir laiko sąnaudos taip pat atsispindi apskaitos dokumentuose.

Kiti rodikliai

Vidutinis produktyvumas nustatomas, jei yra daug gaminių su skirtingu darbo intensyvumu, pagal šią formulę:

Vsr=ΣProdukto rūšies gamybos apimtis Produkto rūšies darbo intensyvumo koeficientas.

Vertė (K_{i) pozicijoms su minimaliu darbo intensyvumu yra lygi vienetui. Kitų tipų gaminiams šis rodiklis skaičiuojamaskonkretaus produkto darbo intensyvumą padalijus iš minimumo.}

Produktyvumas vienam darbuotojui:

Pr=(Išvestis(1 – K_{i) / T.}

Tą patį rodiklį galima apskaičiuoti pagal balanso duomenis:

Pr=(p. 2130(1 - K)) / (TH).

Produktyvumas turi būti nuolat gerinamas naudojant naują įrangą, mokant darbuotojus, organizuojant gamybą.

Darbo užmokesčio fondas (WFP)

FZP analizė prasideda faktinių (FZPf) ir planuojamų (FZPp) atlyginimų nuokrypių skaičiavimu:

FZPa (rub)=FZPf – FZPp.

Santykinis nuokrypis atsižvelgia į gamybos plano įvykdymą. Jai apskaičiuoti kintamoji atlyginimo dalis dauginama iš plano įvykdymo koeficiento, o pastovioji dalis lieka nepakitusi. Į kintamąją dalį įtraukiamas darbo užmokestis, priedai už gamybos rezultatus, atostoginiai ir kitos išmokos, kurios priklauso nuo gamybos apimčių. Pagal tarifus skaičiuojami atlyginimai priklauso nuolatinei daliai. Santykinis darbo užmokesčio nuokrypis:

FZP=FZP f – (FZPperK + ZP konstanta).

Toliau analizuojami šiuos nukrypimus sukeliantys veiksniai:

• gamybos apimtis (O);
• gamybos struktūra (C);
• specifinis gaminių darbo intensyvumas (UT);
• atlyginimas už žmogaus darbo valandą (NUO).

FZP juosta=OSUTNUO.

Prieš analizuojant kiekvieną veiksnį, būtina atlikti tarpinius skaičiavimus. Būtent: nustatyti darbo užmokesčio sąrašąkintamasis:

• pagal planą: FZP pl=OSOT;
• pagal planą, atsižvelgiant į duotą gamybos apimtį: darbo užmokesčio fondo kond. 1=FZP plK;
• pagal planą, skaičiuojant su faktine produkcijos apimtimi ir struktūra: darbo užmokesčio fondas kond. 2=OUTFROM;
• faktinis su specifiniu darbo intensyvumu ir tam tikru atlyginimo lygiu: darbo užmokesčio fondas kond. 3 \u003d išUtfOtf.

Tada kiekvieną gautą vertę reikia padauginti iš absoliutaus ir santykinio nuokrypio. Taip galite nustatyti kiekvieno faktoriaus įtaką kintamai atlyginimo daliai.

Nuolatinė darbo užmokesčio fondo dalis turi įtakos:

• darbuotojų skaičius (N);
• dirbtų dienų skaičius per metus (K);
• vidutinė pamainos trukmė (t);
• Vidutinis valandinis darbo užmokestis (HWR).

FZP f=HKtFZP.

Kiekvieno faktoriaus įtaką galutiniam rezultatui galima nustatyti lygiai taip pat. Pirmiausia apskaičiuojami kiekvieno iš keturių rodiklių pokyčiai, o tada gautos reikšmės dauginamos iš absoliučių ir santykinių nuokrypių.

Kitas analizės etapas – darbo užmokesčio panaudojimo efektyvumo apskaičiavimas. Norint išplėsti reprodukciją, pelną, pelningumą, būtina, kad produktyvumo augimas aplenktų darbo užmokesčio fondo augimą. Jei ši sąlyga neįvykdoma, sąnaudos padidėja, o pelnas sumažėja:

• uždarbis (J RFP)=ataskaitinio laikotarpio vidutinis atlyginimas / planavimo laikotarpio vidutinis atlyginimas;
• vidutinė metinė produkcija (J penktadienis)=ataskaitinio laikotarpio produkcija / planavimo laikotarpio produkcija;
• darbo našumas: (K_op) / K_{op=J penkta / J sn;}
• ūkyje sutaupytos lėšos: E \u003d FZPf((J zp - J penkta) / J zp).

2 pavyzdys

Remiantis pateiktais duomenimis, reikia apskaičiuoti išvestį:

• gamybos apimtis - 20 milijonų rublių;
• vidutinis metinis darbuotojų skaičius – 1200 žmonių;
• metais organizacijos darbuotojai dirbo 1,72 mln. žmonių per valandą ir 0,34 mln. žmonių per dieną.

Sprendimas:

1. Vieno darbuotojo valandinė produkcija=gamybos apimtis / darbo valandos=20 / 1, 72=11, 63 rubliai
2. Dienos išeiga=20 / 0, 34=58,82 rubliai
3. Metinė produkcija=20/1, 2=16,66 rubliai