Žemės dirbimas prieš sėją: sistema, technologija, tvarka, tikslai

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Turbūt kiekvienas besidomintis žemės ūkiu yra girdėjęs tokį terminą kaip priešsėlis žemės dirbimas. Tai tikrai svarbus darbas, apie kurį daugelis šia tema nesidominčių žmonių net nėra girdėję. Ir tai visiškai veltui – teisingas ir savalaikis apdorojimas leidžia pasiekti puikių rezultatų, todėl kiekvienam žmogui bus naudinga bent trumpam apie tai sužinoti.

Kas tai?

Kalbėdami apie priešsėjos žemės dirbimo technologiją, ekspertai dažniausiai turi omenyje kompleksinį darbų kompleksą, atliekamą prieš sėją. Tačiau kai kurios iš jų taip pat atliekamos iškart po sėjos, jei to reikalauja aplinkybės.

Apskritai, apdorojimas gali apimti įvairius darbo etapus: kultivavimą, mulčiavimą, valcavimą, akėjimą ir kitus. Tačiau tik patyrę specialistaigali nuspręsti, kokius pasirengimo veiksmus reikia atlikti konkrečioje situacijoje. Tai priklauso nuo daugelio svarbių veiksnių: dirvožemio tipo, drėgmės kiekio, klimato, auginamų kultūrų ir daugelio kitų. Bandymas detaliai surašyti visas taisykles prives prie to, kad apie įvairius priešsėjinio žemės dirbimo būdus teks parašyti visą knygą. Todėl pabandysime trumpai ir glaustai apibūdinti šią problemą, paliesdami tik pagrindinius dalykus ir taisykles.

Kodėl tai padaryta

Pradžioje išsiaiškinkime, kodėl atliekamas šis gana sudėtingas ir brangus darbų kompleksas. Tiesą sakant, sėklų guolio paruošimo tikslų yra gana daug – juos visus galima pasiekti tinkamai įgyvendinus.

Žinoma, vienas iš pagrindinių tikslų yra piktžolių naikinimas. Jie gali sukelti daug problemų auginant kultūrinius augalus. Geriausiu atveju, piktžolės tiesiog ištrauks iš dirvos drėgmę ir svarbius mikroelementus, reikalingus bulvėms, kviečiams, kukurūzams ir kitiems vertingiems augalams augti. Dėl to sumažės jų produktyvumas, pablogės imunitetas, todėl padidės rimtų ligų rizika. Blogiausiu atveju piktžolės tiesiog sutraiškys kitus augalus dėl to, kad jie anksčiau sudygsta, yra mažiau įnoringi ir auga daug greičiau. Tačiau laiku įdirbant dirvą piktžolės naikinamos – ir vienmetės, ir daugiametės. Jei pasėliai sodinami netrukus po kultivavimo pabaigos, jie turi laiko užaugti ir įsitvirtinti, kol piktžolės vėl išdygs iš šaknų ar konservuotų sėklų. Štai kodėltikimybė gauti turtingą rezultatą žymiai padidėja.

Kitas svarbus tikslas, kurį galima pasiekti laiku ir tinkamai paruošus dirvą, yra drėgmės sulaikymas. Patyrę specialistai puikiai žino, kaip svarbu nutirpus sniegui išlaikyti žemėje likusią drėgmę. Būtent ji gali leisti sėkloms sudygti ir sustiprėti, o tai užtikrina puikų derlių. Tačiau karštame, sausringame klimate drėgmė greitai išgaruoja, nespėdama atnešti nė menkiausios naudos. Problema dar labiau paaštrėja, jei užklumpa vėjuotas oras – sausas vėjas greitai išdžiovina dirvą, išpūsdamas likusią drėgmę. Jei dirvožemio blokavimas atliekamas teisingai (ir tai yra svarbus sėklų guolio ruošimo elementas), drėgmės praradimas gali būti žymiai sumažintas.

Kaip rodo praktika, kokybiškas laukų apdorojimas gali žymiai padidinti produktyvumą – nuo 0,15 iki 0,25 tonos iš hektaro. Tikslesnė informacija priklauso nuo to, kokie pasėliai čia auginami.

Kokia technika naudojama

Žinoma, dešimčių ir šimtų hektarų sklype visų darbų atlikti rankomis tiesiog neįmanoma. Todėl priešsėjiniam žemės dirbimui naudojamos specialios mašinos. Jie gana įvairūs – kiekvienas naudojamas konkrečiam darbui. Kai kurie įrangos pavyzdžiai naudojami tam pačiam apdorojimui, bet skirtingose situacijose. Taigi, nebus nereikalinga spręsti šią problemą.

Tačiau šiandien ta pati technika gali būti aktyviai naudojama laukuose,tik turint įvairią įrangą, kuri gali ženkliai sumažinti išlaidas išlaikant aukštą atliekamų darbų efektyvumą. Dažnai reikia pasirinkti tinkamą pagal svetainės ypatybes.

Pavyzdžiui, jei turite dirbti šviesioje vietoje, kur dirvoje yra daug smėlio, tada kultivatoriai KPS-4A, KShP-8 ir KShU-6 bus puikus pasirinkimas. Sėklų guolio dirbimo agregatai gali būti komplektuojami su spyruokliniais ir lancetiniais atidarytuvais, taip pat dantytomis ir strypinėmis akėčiomis. Su gera įranga paprasti, nebrangūs ir ne per galingi kultivatoriai gali susidoroti su gana sudėtingu darbu.

Jei teks dirbti sudėtingesnėse srityse – priemolio ar net molingo dirvožemio, mažos galios kultivatoriai nesusidoros su apdorojimu. Geriausias pasirinkimas čia būtų galingesnė įranga, tokia kaip KPE-3, 8. Paprastai ji komplektuojama su sunkiomis lėkštinėmis akėčiomis, kurios leidžia efektyviai susidoroti su darbu net ir tokioje probleminėje srityje.

Sunkiausiais laukais laikomi tie, kuriuose jau keletą metų niekas neauginama ir atitinkamai žemė nedirbama, tik apaugusi žole. Norint kokybiškai susidoroti su tokiu darbu, pravers ypač galingos sėklų guolio ruošimo mašinos bei specializuota įranga. Geras pasirinkimas būtų diskinės akėčios BDT-7 ir BDT-10. Jie sugeba kokybiškai supurenti dirvą, neištraukdami į paviršių daugiamečių piktžolių velėnos. Apdorojimas atliekamas dantų akėčių pagalba. Probleminėse vietose su briaunuotu paviršiumi taip pat galite naudoti dirvožemio lygintuvus, tokius kaip VPN-5, VPN-6 arba VIP-5. Piktžolių naikinimas tampa efektyvesnis naudojant frezavimo kultivatorių KFG-3, 6. Tada vienu važiavimu bus galima supurenti dirvą, trupinti blokus ir išlyginti paviršių. Taip bus sudarytos idealios sąlygos auginti beveik bet kokį derlių.

Geras laikas apdoroti

Taip pat labai svarbu pasirinkti laiką, kada atliekamas žemės dirbimas prieš sėją. Čia pavojinga skubėti ir vėluoti.

Pavyzdžiui, akėjimą laikykite neatsiejama sėklų guolio dirbimo sistemos dalimi. Jei atliekama per anksti, kai dirva per drėgna, ji nesusipurens. Vietoje to jis taps „išteptas“, o po to pasidengs plyšių tinklu, per kurį įkaitus ir net ne per stipriam vėjui bus prarastas padidėjęs drėgmės kiekis. Todėl visas darbų kompleksas padarys daugiau žalos nei naudos.

Tuo pačiu metu su tokiu darbu jokiu būdu negalima vėluoti. Jei sklypą suarsite ir laiku jos neakėsite, drėgmės nuostoliai bus tiesiog didžiuliai. Vidutiniškai šiltą vėjuotą dieną iš vieno hektaro dirbamos žemės išgaruoja iki 50 tonų drėgmės per parą. Žinoma, tai taip pat nepriimtina.

Taigi patyręs ūkininkas visada atlieka darbą tinkamu laiku.

Optimalus darbinis gylis

Kitas svarbus klausimasneįmanoma pateikti konkretaus atsakymo. Tai priklauso nuo kelių veiksnių. Pirma, reikia atsižvelgti į dirvožemio tipą – smėlingą, juodžemį ar molingą, antra – kokie pasėliai čia bus auginami. Siekiant didesnio aiškumo, pateikiami keli paprasti pavyzdžiai.

Jei darbas atliekamas lengvose dirvose, kuriose yra daug smėlio, tada įdirbimas atliekamas nedideliame gylyje – apie 5–8 centimetrus. Smėlėta dirva leidžia sėkloms greitai įsišaknyti ir augti, nesunkiai prasiskverbia pro dirvos sluoksnį.

Molio dirvožemiai mažiau tinkami javams auginti. Viena vertus, oras prasiskverbia giliau, o gebėjimas kvėpuoti yra nepaprastai svarbus sėkloms. Kita vertus, augalams tiesiog sunkiau prasibrauti per sunkų molį. Be to, molingos dirvos blogiau įšyla, todėl pasėliai vystosi lėčiau. Kad taip nenutiktų, naudojamas gilesnis dirvos įdirbimas – 10-12 centimetrų. Tai atpalaiduoja sunkią dirvą ir pagerina aeraciją.

Yra tiesioginis ryšys tarp apdorojimo gylio ir kultūros. Pavyzdžiui, jei priešsėlis atliekamas bulvių įdirbimas, tada gylis bus didžiausias - apie 30-35 centimetrai. Juk augalas turi būti gerai įsišaknijęs, kad po žeme galėtų vystytis gumbai.

Tačiau kukurūzų atveju galimas minimalus gylis – priklausomai nuo dirvožemio tipo, gilintis nėra prasmės. Kukurūzai turi paviršinę šaknų sistemą, kuri yra negiliai. Daug svarbesni parametrai yra geridirvožemio vėdinimas ir pašildymas.

Pagrindinis žemės dirbimas

Jeigu smulkiai kalbate apie priešsėjinio žemės dirbimo sistemą, tai pirmiausia reikėtų kalbėti apie arimą, akėjimą ir įdirbimą.

Arimas dažniausiai naudojamas tose vietose, kur ilgą laiką nebuvo auginami augalai. Taip pat būtina, jei tai nebuvo atlikta rudenį. Apskritai patyrę žemės ūkio darbuotojai arti stengiasi rudenį. Tada pavasarį vanduo iš ištirpusio sniego lengviau prasiskverbs į dirvą. Ir tuo pat metu darbų, kurių pakanka pavasarį, priešingai nei kokybiškos įrangos, gerokai sumažės.

Kitas žingsnis yra siaubingas. Tai labai svarbus etapas, leidžiantis vienu metu pasiekti du tikslus. Pirma, suskaidomi dideli žemės grumstai, todėl augalams gali būti sunku augti. Antra, laukas išlyginamas. Daugelis neįvertina šio veiksmo svarbos. Bet tai gana akivaizdu. Iš lygaus lauko išgaruoja daug mažiau drėgmės. Galų gale, jo paviršiaus plotas šiuo atveju bus daug mažesnis nei jo su daugybe nelygumų. Ir kiekviena prarasta vandens tona sumažins derlių.

Vilniavimas yra dar vienas labai svarbus vasarinių augalų priešsėjinio žemės dirbimo etapas. Jo dėka žemė supurenama iki reikiamo gylio. Tai taip pat leidžia vienu akmeniu nužudyti du paukščius. Pirma, dirvožemis yra praturtintas oru. Jis reikalingas ne tik augalams, bet ir daugybei dirvoje gyvenančių bakterijų. Tačiau daugeliu atžvilgių nuo jų priklauso derlius. Šių mikroskopinių darbininkų dėka sena lapija, mėšlas ir ktkitos organinės medžiagos pamažu virsta vertingomis trąšomis, kurias augalai gali pasisavinti. Antra, dirva greičiau įšyla. Tai ypač svarbu regionams, kuriuose yra atšiaurus klimatas. Juk kuo anksčiau bus galima pasėti vasarinius javus, tuo daugiau laiko jie turės išsivystyti iki pirmųjų šalnų, kurios gali rimtai pakenkti pasėliui. Kiekvienas žmogus supranta, kad puri dirva saulėje sušils daug greičiau nei sutankinta ir drėgna, nutirpus sniegui.

Be to, šis gydymas yra svarbi piktžolių kontrolės priemonė. Kai kurios piktžolės sudygsta rudenį, nuėmus derlių ir suarus lauką. Dalis jų žiemą žūva, tačiau stipriausios sėkmingai peržiemoja, kad pavasarį išdygtų. Dėl gero dirvožemio purenimo daugumą jų galima sunaikinti. Jie bent jau išnyra su šaknimi ir iš dalies pašalinami akėjimo metu.

Galiausiai gana dažnai priešsėjinis įdirbimas derinamas su dirvos tręšimu. Prieš pat proceso pradžią, vieta yra disperguojama mineralinėmis arba organinėmis trąšomis. Po įdirbimo, sumaišius viršutinį žemės sluoksnį, trąšos patenka į dirvą, kur jos aktyviai suyra, aprūpindamos pasėlius visomis reikalingomis medžiagomis.

Girvos mulčiavimas

Kitas svarbus žingsnis ruošiant dirvą sėjai – mulčiavimas. Dažniausiai, kalbėdami apie mulčią, patyrę vasarotojai įsivaizduoja pudravimą iš spyglių, šiaudų ar pjuvenų lysvėse. Tačiau kalbant apie dešimčių ir šimtų plotushektarų, tokio mulčio panaudojimas, žinoma, tampa neįmanomas. Tačiau vis tiek atliekamas tam tikras mulčiavimas ir tai leidžia pasiekti puikų rezultatą.

Pavasarį kylant temperatūrai, didėja iš žemės išgaruojančios drėgmės kiekis. Problema labai paaštrėja, jei pučia stiprus sausas vėjas. Tokiu atveju prarandama daug drėgmės. Čia labai svarbus dirvožemio kapiliarų sunaikinimas. Dėl šios priežasties drėgmė nustoja traukti iš gylio į paviršių. Tai pasiekiama būtent dėl mulčiavimo sluoksnio. Apatiniuose dirvožemio sluoksniuose esanti drėgmė uždaroma puriu žemės sluoksniu, todėl ji nebeišgaruoja per dirvos kapiliarus ir saugoma iki pasodinimo, suteikiant augalams gerą startą. Tuo pačiu metu nebūtinai reikalingas storas, birus mulčiavimo sluoksnis - visiškai pakanka 4-5 centimetrų. Ši žemė labai išsausėja dėl to, kad joje pagerėja aeracija. Tačiau apačioje išlieka drėgmė.

Dirvos valcavimas

Jeigu kalbame apie žemės dirbimą prieš sėją, verta trumpai pakalbėti ir apie posėją. Paprastai, iš karto po sėjos, dirva supakuojama. Tam naudojami specialūs žiediniai ritinėliai. Ir šį kartą, jei darbas atliktas kokybiškai ir teisingai, galima pasiekti dvigubą efektą. Pirmiausia išlyginama žemė, kurios lygus paviršius buvo pažeistas sodinant. Tai, kaip minėta aukščiau, sumažina garavimą. Šilto, sauso ir vėjuoto klimato sąlygomis tai ypač svarbu. Antra, viršutiniame dirvožemio sluoksnyje susidaro sutankintas sluoksnis, kuris neleidžiadifuzinis drėgmės praradimas. Didėjant sluoksnio tankiui, drėgmė nebegali per jį taip lengvai prasiskverbti, todėl augalai ją naudoja sėkmingam augimui ir vystymuisi.

Beje, kai kuriuose ūkiuose tokie darbai atliekami ne tik laukuose, bet ir pievose, kur šienui auginama žolė. Kaip rodo praktika, dėl to surenkamos žolės kiekis žymiai padidėja.

Reikalavimai apdorotai zonai

Kaip matote, dirvos paruošimas sėjai yra sudėtingas darbų rinkinys. Tačiau darbo laiką galima gerokai sutrumpinti, jei darbo metu naudojami specialūs kombinuoti priešsėjinio žemės dirbimo agregatai. Be to, tai sumažina ne tik sugaištų žmogaus darbo valandų skaičių ir sudegintą kurą. Be to, įranga mažiau važiuoja per lauką ir vėl nebarandama žemės.

Taigi, baigus darbus, dirva turi atitikti nemažai agrotechninių reikalavimų. Pirma, neturėtų būti didelių gabalėlių. Antra, dirva turi būti pakankamai puri iki tokio gylio, kuriame bus sėjamos sėklos. Tai suteikia jiems lengvą prieigą prie šilumos, oro ir drėgmės. Trečia, turėtų būti sutankinta lova, kuri užtikrintų geresnį sėklų kontaktą su žeme, o tai prisideda prie geresnio jų dygimo ir augalų vystymosi.

Išvada

Straipsnis baigiamas. Dabar žinote daugiau apie žemės dirbimą prieš sėją – jo paskirtį, atlikimo būdus ir naudojamą techniką. Gali būti, kad šie duomenys leis gauti gausų derlių net ir msudėtingi regionai.