Inventorizacija biudžetinėje įstaigoje: taisyklės ir įgyvendinimo etapai

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Bet kokia verslo veikla įmonėje suponuoja konkrečių santaupų buvimą. Tai apima materialųjį ir nematerialųjį turtą, ilgalaikį turtą, gatavus produktus ar parduodamas prekes, piniginį turtą ir kitą turtą. Kad ir kokia būtų įmonė – didelė ar maža, pramoninė ar komercinė, valstybinė ar privati – ji būtinai turi perskaičiuoti joje esančio turto sąrašą inventorizuodamasi. Biudžetinėse įstaigose ši procedūra atliekama ypač atsargiai.

Atsargų koncepcija

Atsargos pagal pirminį apibrėžimą reiškia grynųjų pinigų pozicijų, įrašytų įmonės turto sąskaitoje, perskaičiavimą su konkrečiu palyginimugautus rezultatus atlikus ankstesnį patikrinimą. Šis žodis iš pradžių rodo pažįstamą terminą, vadinamą „inventorius“. Tačiau verta paminėti, kad inventorizuojant biudžetinėje įstaigoje kiekybiškai išmatuojamas ne tik finansiškai atsakingiems asmenims priskirtas ūkinis turtas ar inventoriniai objektai, bet ir lėšų, laikomų banko sąskaitose ir grynaisiais, sąrašas. (į rankas), atsiskaitymai su skolininkais ir kreditoriais, taip pat finansiniai įsipareigojimai. Pagrindinis šio renginio tikslas – nustatyti perteklius ar trūkumus, kurie gali atsirasti vykdant ūkinę veiklą, taip pat ieškoti galimų klaidų, kurias padarė įvairių įmonės ekonominio funkcionavimo sričių darbuotojai. Remiantis inventorizacijos biudžetinėje įstaigoje rezultatais, už trūkumą atsakingiems asmenims taikomos drausminės nuobaudos – papeikimai arba priedai išskaičiuojami, taip pat atlyginama žala.

Vertė įmonei

Reguliarus patikrinimas valstybės lėšomis išlaikomose įmonėse yra neatsiejamas jų ūkinės veiklos procesas. Inventorizacijos svarbą biudžetinėse įstaigose lemia galimų situacijų, kurias privalomai kontroliuoja vadovybė, sąrašas, būtent:

• biudžetinės įmonės turto perleidimo nuomai sąlygos;
• biudžetinio turto pardavimo arba išpirkimo sąlygos;
• stebėti turto būseną irviešosios įstaigos įsipareigojimai;
• atsakingo asmens keitimas ir bylų perdavimas;
• vagystės, piktnaudžiavimo valdžia ir vertybių sugadinimo faktų buvimas;
• gaisrų, stichinių nelaimių ir kitų ekstremalių situacijų.

Būtinai inventorizuojamos svarbiausios ir svariausios biudžetinės įstaigos turto dalys, kurių sąraše yra:

• įmonės kasa;
• narkotikai;
• ilgalaikis turtas;
• inventorius;
• bibliotekos fondas;
• tauriųjų metalų ir akmenų sąrašas.

Taisyklės

Inventorizacijos atlikimo biudžetinėje įstaigoje taisykles reglamentuoja galiojantys teisės aktai. Vienas iš pagrindinių reikalavimų teisingam valstybės turto patikrinimui atlikti yra privalomas komisijos sudėties sudarymas. Inventorizacijos tvarka biudžetinėje įstaigoje nustatomi konkretūs asmenys, kurie bus šios komisijos nariai. Patikrinti pateiktų asmenų rate yra tik šios įmonės personalo darbuotojai, bet ne tretieji asmenys – vertintojai ekspertai, valstybinių inspekcijų darbuotojai ir pan. Privalomi komisijos atstovai yra vyriausiasis ir eilinis buh alteris, jiems vadovauja jos vadovas ir jo pavaduotojas. Svarbu pažymėti, kad materialiai atsakingi asmenys negali būti tikrintojų dalimi. Be peržiūros grupės narių, įstaigos direktorius tvirtinamas mužsakyti konkrečias apžiūros datas. Pasibaigus biudžetinėje įstaigoje esančio turto inventorizacijai, atliekama trūkumo ir pertekliaus analizė, nustatomi k altieji, iš k altų asmenų, jei tokių yra, skiriama administracinė nuobauda.

Įdiegimo etapai

Visas grynųjų ir negrynųjų pinigų pozicijų valstybės institucijos turte tikrinimo darbas yra padalintas į kelis etapus.

Pirmasis etapas yra pasiruošimas. Iki audito pradžios buh alterija turi baigti darbą su visais materialinių vertybių gavimo ir išdavimo dokumentais, taip pat padaryti reikiamus įrašus analitinės apskaitos registrų sąraše, iš anksto nustatęs likučius apskaitos dienai. auditas.

Antras etapas – tiesioginė inventorizacija biudžetinėje įstaigoje. Parengiamos atitinkamos formos duomenims apie patikrinimo rezultatus įvesti, įrašomi komisijos narių vardai, pavardės, suskaičiuojami konkretūs inventorizuotini daiktai, sveriami, išmatuojami, po to tikrinamos patalpos užplombuojamos, kad būtų išvengta klastojimo arba vėlesnė inventoriaus vagystė.

Trečias etapas – inventoriaus įrašų registravimas. Galiojančių teisės aktų konkrečiai nustatytos formos reglamentuoja ilgalaikio, nematerialiojo turto, kito nematerialiojo turto ir atsargų audito rezultatų pildymą, lėšų ir vertybių prieinamumą, taip pat griežtas ataskaitų formas, atsiskaitymus su skolininkais ir kreditoriais, ir materialųjį turtą sandėlyje.

Ketvirtasis etapas – užbaigtų atsargų patikrinimas. Joje apibendrinami biudžetinėje įstaigoje esančio ilgalaikio turto, įsipareigojimų, turto ir pinigų inventorizavimo rezultatai. Šiame etape išryškėja įmonės turto perteklius ir trūkumas.

OS inventorius

Ilgalaikio turto inventorizacija biudžetinėse įstaigose yra viena iš prioritetinių ir atsakingiausių sričių revizijos komisijos darbe. Juk čia reikia išanalizuoti ir apskaičiuoti ne tik faktinį turto buvimą įmonėje, bet ir nustatyti kiekvieno tikrinamo objekto fizinę būklę. Tam reikia vadovo atrinktų komisijos narių patirties ir tam tikrų įgūdžių, nes ilgalaikio turto sąrašas dažnai būna per didelis: jame daug daiktų nuo nekilnojamojo turto iki raštinės reikmenų rašiklių ir pieštukų.

Biudžetinėje įstaigoje ilgalaikio turto metinės inventorizacijos, taip pat privačios neplaninės apžiūros, tvarka apima specifinius tyrimo objekto analizės principus. Tokio patikrinimo tikslas yra:

• realaus ilgalaikio turto perskaičiavimas ir fiksavimas;
• gautų duomenų palyginimas su anksčiau 1C programoje įvesta apskaitos informacija;
• nustatyti neatitikimus ir nustatyti trūkumą bei perteklių, jei tokių yra;
• tikrinama, ar objektai netinkami naudoti;
• Nekilnojamojo turto, įrangos ir įrengimų, kurie neatitinka pripažinimo kriterijų, identifikavimas.

Objektaižemės sklypai su juose esančiais pastatais, statiniais, nekilnojamuoju turtu nėra privalomai kasmet tikrinami, o biudžetinė įstaiga neprivalo atlikti tokių lėšų inventorizavimo kasmet – pakanka juos patikrinti kartą per trejus metus.

Checkout inventorius

Ne mažiau svarbus momentas valstybės įmonės darbe – kasos aparato ir jame saugomų lėšų patikra. Kasos aparato inventorizavimo biudžetinėje įstaigoje tikslas – patikrinti faktinę apskaitą einamojoje kasos operacijų vietoje, taip pat nustatyti kasos dokumentų informacijos atitikimą faktiniams gryniesiems pinigams. Tačiau kokiais atvejais grynųjų pinigų čekis yra privalomas? Prieš tai pateikiamos šios situacijos:

• valstybinio turto perdavimas nuomai arba pirkėjo nuosavybėn;
• metinių ataskaitų išvakarėse;
• pakeisti MOL;
• vagystės, vagystės, turto sugadinimo požymių aptikimas;
• force majeure;
• stichinės nelaimės;
• nelaimingi atsitikimai;
• neatidėliotinos situacijos;
• įmonės likvidavimas arba reorganizavimas.

Prieš patikrinimą sustabdomi visi procesai dėl judėjimo kasoje, kasininkė pateikia komisijai visų PKO rinkinį, kasos aparatą, kasos ataskaitas. Jis, būdamas finansiškai atsakingas asmuo, taip pat patvirtina, kad buh alterijai ar patiems komisijos nariams yra pateikęs visus kasos dokumentus, taip pat pateikia informaciją, kad visos atvykusios lėšos įskaitytos, o likusios – įskaitytos. nurašytas. Tada ateina tiesioginis elgesyspatikrinimas, o tai reiškia, kad privaloma perskaičiuoti visus grynųjų pinigų banknotus kasoje su konkrečiu jų nominalu, o apskaičiavimo metu atskleista suma lyginama su kasininko nurodyta kasoje ir likučiais kasos pabaigoje. laikotarpį. Jei įmonė turi kasos aparatus, čekis pradedamas tikrinant čekius ir juose įrašytas sumas su programoje esančiais duomenimis. Jie neapeina limito nebuvimo kasoje – likučių suma neturėtų viršyti jos ribinės vertės. Taip pat reikėtų pažymėti, kad dėmės, klaidos ir ištrynimai grynųjų pinigų dokumentuose yra nepriimtini. Pasibaigus grynųjų pinigų inventorizacijai dviem egzemplioriais, komisija surašo inventorizacijos aktą. Vienas iš jų perkeliamas į buh alteriją, kitas lieka MOT pas kasininkę.

Įsipareigojimų inventorius

Įsipareigojimų inventorizacija biudžetinėje įstaigoje yra skirta patikimai finansinei informacijai apie atskaitomybę ir apskaitą nustatyti, kurios metu specialistai nustato valstybės įmonės įsiskolinimų buvimą ir būklę. Kokie objektai tikrinami prievolių inventorizacija? Tai apima:

• paskolų, paskolų, paskolų objektai;
• konkretūs mokesčiai ir rinkliavos;
• socialinio draudimo prekės;
• prekių pristatymas;
• darbų ir paslaugų atlikimas,
• darbo užmokesčio lygis.

Revizijos metu direktorius nustato audito komisijos sudėtį. Ji savo ruožtu užsiima teisėtumo vertinimuvedė buh alterinę apskaitą. Nustatomi įsiskolinimai už savalaikį paskolų ir paskolų palūkanų mokėjimą, nustatomas sutarčių ir finansinių ataskaitų skaičių atitikimas. Inventorizacija taikoma ir mokesčių atskaitomybei – skaičiuojamos sumos, kurios buvo įrašytos į subsąskaitas ir kurios turi atitikti deklaracijoje įrašytą informaciją.

Skolų socialiniams fondams nustatymo metu yra tikrinamos pervestos pinigų sumos, ieškoma skolų. Ne mažiau atidus požiūris į kiekvieno darbuotojo darbo užmokesčio apskaičiavimą, atsižvelgiant į specifinį dėmesį nustatytoms permokoms ir permokoms.

Be kita ko, stebime ir analizuojame atsiskaitymus su pirkėjais, tiekėjais, klientais, rangovais. Analizuojamos mokėjimo nurodymų apmokėjimo sąlygos, tikrinamos pateiktos avansinės ataskaitos.

Metinis turto perskaičiavimas

Techninės inventorizacijos biuro atstovai kartais kviečiami atlikti kasmetinį valstybės įmonės turto perskaičiavimą. Biudžetinė įstaiga privalomą metinį auditą atlieka nuo kiekvienų metų spalio 1 d. (ataskaitinio laikotarpio IV ketvirčio pradžia). Be minėtų perskaičiavimo galimybių, metinėje inventorizacijoje numatyta patikrinti šias valstybės įmonės ūkinės nuosavybės sudedamąsias dalis:

• žemė, nekilnojamasis turtas (kas trejus metus);
• atsargos, biologinis turtas, jau minėtos gautinos sumos, mokėtinos sumos, atidėtos pajamos ir išlaidos, kitaįsipareigojimai (kasmet);
• ilgalaikis turtas, įranga, atsargos (kasmet);
• investicijos, pinigai, nebaigti darbai (metiniai);
• žemės ūkio objektai (kasmet);
• bitininkystė, medelynai (kasmet).

Metinės inventorizacijos metu komisija atlieka šiuos darbus:

• instruktažas inspektoriams;
• pačio inventoriaus organizavimas;
• patikrinimo kontrolė;
• teisingas valdymo skirtumų nustatymas;
• pakartotinai patikrinkite, jei preliminariai apskaičiuojant nuosavybę įvyko klaida;
• skirtumo priežasčių nustatymas;
• informacijos pateikimas vadovybei užpildant inventoriaus sąrašą.

Atsargų trūkumas

Biudžetinės įstaigos inventorizacijos metu nustatytas trūkumas yra analizuojamas. Pats savaime trūkumo apibrėžimas yra audito metu nustatytas inventorizacijos elementų trūkumas ir tiesioginis jų perskaičiavimas. Jeigu trūkumas apskaičiuotas neviršijant natūralaus netekties normų, materialiai atsakingam asmeniui netesybos netaikomos. Tokiu atveju trūkumo ar sugadintų atsargų suma nurašoma iš buh alterinės sąskaitos konkrečia savikaina, į kurią įeina sutarties kaina ir šioms atsargoms išleista transportavimo išlaidų dalis. Jeigu trūkumas viršija natūralaus netekties normą, tada k altas asmuo nustatomas ir iš jo išieškoma per gautos sumos dydžio bauda.trūkumo patikrinimai.

Atsargų perteklius

Nustatytas inventorizacijos metu biudžetinėje įstaigoje, perteklius kapitalizuojamas. Perteklinės sumos, gautos atlikus ilgalaikio turto, atsargų, grynųjų pinigų ir kito turto auditą, įtraukiamos į balansą. Ši operacija atliekama perteklius priimant į apskaitą esama rinkos verte (jei nekalbame apie grynuosius pinigus, jie ateina tokiu nominalu, kokiu yra perteklius, o duomenys apie juos įrašomi į grynųjų pinigų inventorizavimo aktą). Nepatyrę pradedantieji buh alteriai ar studijų nebaigę studentai, atėję dirbti į biudžetinę organizaciją ir pradėti inventorizuoti, klaidingai mano, kad perteklius nėra trūkumas, kad juose nėra nieko baisaus. Bet taip nėra. Ypač kai kalbama apie kasą.

Tuo atveju, jei įmonei nusileis neplaninis staigus patikrinimas su Valstybinės inspekcijos atstovais, jų kasoje rastas perteklius, net ir vieno nelemto cento, yra baudžiamas įmonei. Griežtai draudžiama kasoje laikyti nuosavas lėšas ar neatvežtus keityklas. Grynųjų pinigų kiekis kasoje turi aiškiai atitikti atitinkamuose kasos dokumentuose įrašytus skaičius. Jei kalbame, pavyzdžiui, apie ilgalaikį turtą, tada jis patenka į įmonės balansą, tačiau įstaigos vadovui vis tiek bus užduodami atitinkami klausimai.finansiškai atsakingi asmenys, tinkamu laiku neįtraukę ilgalaikio turto pertekliaus į įmonės apskaitą.