Inovacijų valdymas: esmė, organizavimas, plėtra, metodai, tikslai ir uždaviniai

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Šiuolaikinėmis sąlygomis verslą turi kontroliuoti profesionalūs vadovai, gebantys sukurti novatoriškus savo produkto kūrimo būdus. Valdymas turi daug krypčių ir funkcijų. Tai gali būti ir finansinės veiklos kontrolė, ir projektų kūrimas, ir strategijų tvirtinimas, tačiau visais atvejais verslo vadovybė turėtų stengtis sukurti tokį planą, kuris leistų verslininkui pasiekti užsibrėžtus tikslus ir plėsti verslą.

Inovacijų valdymo vieta versle

Geras vadovas galvoja, kaip efektyviausiai išspręsti problemas, su kuriomis susiduria organizacija. Čia sprendimas gali būti priimtas savo nuožiūra, tačiau nuo to priklausys galutinis rezultatas. Vadovas turi pasirinkti, kurios strategijos laikytis.

Šią akimirką ateina į pagalbąistorija.

Nuo pat vadybos sampratos ir jos teorinių mokyklų gimimo versle pastebima tokia tendencija: bet kuris sėkmingas verslininkas pasiekė sėkmės išleisdamas tokį produktą, kurio niekas iki jo nesiūlė. Tai išskirtinis ir unikalus produktas, sprendžiantis žmogaus problemas ir suteikiantis priežastį lygiuotis. Dėl tokių veiksnių verslininkas tapo išskirtiniu savo verslo monopolistu.

Naujų produktų pristatymo veikla vadinama „inovacijų valdymu“. Ateityje inovacijos lėmė strateginį įmonės valdymą, žvelgiant į ateitį. Ryškiausias istorinis inovacijų valdymo pavyzdys yra organizacinė aplinka, vadovaujama Henry Fordo, kuriam pavyko sukurti pirmąją pasaulyje automatizuotą automobilių gamybą.

Vadovo kompetencijos kuriant strategiją

Inovacijų valdymui reikalingas kompetentingas požiūris. Jeigu kuriamas naujas produktas ar nauja paslauga, tuomet reikia mokėti ją tinkamai pasiūlyti, kad būtų paklausa. Pastaroji formuojama iš veiksnių, tiesiogiai susijusių su iš vadovo reikalaujamais įgūdžiais, kuriuos jis turi pademonstruoti organizuodamas novatorišką valdymą.

Formuodamas idėjas vadovas turi atsižvelgti į konkurenciją, tam tikro produkto/paslaugos poreikio visuomenėje laipsnį, rinkos dydį, rizikos laipsnį, investicijų dydį ir galimą pelną. Tai reiškia vadinamąjį idėjų filtravimo procesą, kurio metu įmonė turi pašalinti nereikalingą ir palikti daugiausiareikia.

Trumpa istorija

XX amžius – tai laikotarpis, kai prasidėjo inovacijų vadybos raida. Jos formavimosi etapų nebuvo tiek daug, tačiau visi jie žengė neįtikėtiną žingsnį pažangos link ir vos per šimtmetį virto ištisu mokslu, kaip padaryti visuomenę geresnę, o verslą pelningesnį. Šie veiksmai apima:

• Masinės gamybos era, kai rinka dar nebuvo tokia prisotinta įvairių prekių (XX a. pirmasis trečdalis).
• Masinės rinkodaros era, kurios koncepcija buvo siekiama atgauti JAV ekonomiką po Didžiosios depresijos (tęsė iki XX a. vidurio).
• Poindustrinė era, kilusi iš mokslo ir informacinių technologijų (prasideda XX a. antroje pusėje ir tęsiasi iki šiol).

Poindustriniame pasaulyje pagaliau sustiprėjo naujovių valdymo užduotys, reikalaujančios naujumo ir unikalumo. Dėl to iki XXI amžiaus pradžios pasaulio rinkos buvo užpildytos gaminiais, apie kuriuos prieš 50–70 metų niekas net negalėjo svajoti. Nuo tada verslo aplinkoje įsitvirtino daugybė novatoriškų strategijų, kurias šiandien naudoja daugelis įmonių. Nuo XX amžiaus pradžios Amerikoje buvo sukurta daug vadybos mokyklų, kurių ištakos buvo tokie žymūs mokslininkai ir mąstytojai kaip F. Herzbergas, A. Maslowas, F. Teiloras ir kiti mokslinės vadybos teorijų pradininkai. Būtent tuo metu pirmą kartą buvo pastebėta psichologinio ir socialinio veiksnio svarba visuomenės gyvenime, paskatinusi verslą kurti kažką naujo.

Inovacijų kūrimo proceso funkcijos

Organizacijų valdymo teorija išskiria kelias novatoriškų valdymo funkcijų grupes. Jie taip pat atspindi tam tikrus naujoviško produkto kūrimo etapus. Pirmas žingsnis – numatyti riziką ir naudą. Tada pradeda veikti planavimo funkcija, kuri jau tiesiogiai remiasi planuojamos naujovės kūrimo, įgyvendinimo ir sklaidos planu. Tarp funkcijų yra tokios svarbios kaip mikro- ir makroaplinkos analizė, atliekama darbo eigoje, vadovų sprendimų priėmimas, personalo motyvavimas ir inovacijų diegimo eigos kontrolė. Tik tada, kai valdymo procesas vyksta tinkamai, įmonės gali būti sėkmingos. Inovacijų valdymo tikslai niekuo nesiskiria nuo kitų jo tipų, tačiau, kaip tikėjo visi, kurie palaikė šią teoriją, jie yra labiausiai pasiekiami naudojant naujovišką požiūrį.

R&D (mokslinių tyrimų ir plėtros) strategijos

Pagrindinis veiksnys valdant naujoves versle yra tinkamas idėjų prioritetas. Vadovo idėjos turi atitikti realybę, sveiką protą ir pelningumo principą. Dėl to atrenkamos būtent tos idėjos, kurios geriausiai atitinka šiuos prioritetus. Praktiškai įmonė turi ribotą lėšų kiekį, kurio tiesiog negalima švaistyti.

Yra strategijos:

• apsauginis, skirtas sumažintiišlaidos;
• įžeidžiantis, susijęs su produkcijos padidėjimu;
• įsisavinti, susitelkti į verslo santykius;
• novatyvus, susijęs su naujovėmis;
• nesąžiningas, nekontroliuojamas rungtyniaujantis;
• kooperatyvas;
• naujų specialistų pritraukimas.

Naujas gyvavimo ciklas

Kai naujas produktas bus pristatytas rinkai, įmonė išgyvens visą savo gyvavimo ciklą. Turime nepamiršti, kad niekas netrunka amžinai ir bet koks naujas produktas, išleistas bendram naudojimui, išgyvens savo populiarumo viršūnę ir palaipsniui išeis iš mados.

Iš pradžių naujas produktas išgyvena besiformuojantį etapą, kai jis tik pristatomas rinkai ir apie jį dar niekas nežino. Šiame etape pirmiausia svarbi reklama ir paties produkto kokybė. Jis turi įrodyti save. Tada, atsižvelgiant į sėkmę ankstesniame etape, prasideda augimo metas, kai naujovė tampa madinga ir populiarėja. Po to ateina brandos etapas. Šiuo metu produktas yra savo šlovės viršūnėje, yra populiarus ir neša įmonei sėkmę bei geras pajamas. Pasibaigus gyvavimo ciklui ateina momentas, kai naujovė nebėra tokia ir pamažu išeina iš mados. Kai kuriais atvejais jis ir toliau gali būti labai populiarus tarp klientų. Tačiau taip nutinka, kai produktas buvo tikrai toks naujoviškas, kad pakeitė visuomenės gyvenimą ir žmonės prie jo priprato.

Priešingu atveju mažės naujovės ir pajamos, o netrukus įmonei reikės vystytisnaujos strategijos.

Finansinis vertinimas

Patyrę vadovai apskaičiuoja savo naujovių ekonominę naudą. Yra daug būdų ir formulių. Kadangi inovacijų valdymas glaudžiai susijęs su investicijų valdymu, pirmiausia reikia paskaičiuoti paskolų, kurias galima pritraukti projektui sukurti, palūkanas. Prieš investuodamas į būsimą projektą, investuotojas, naudodamas specialias ekonomines formules, apskaičiuoja jo būsimą vertę ir tada priima sprendimą dėl investicijų.

Rizikos analizė

Techninės, finansinės, projektinės, funkcinės ar politinės rizikos tikimybė yra gana didelė. Bet kokie inovacijų valdymo metodai apima galimos rizikos analizę. Visko gali nutikti – nuo neatsakingo personalo iki techninių gedimų ar teisinių nesklandumų, o tai labai sumažina sėkmės tikimybę.

Vadovo talentas yra apdairumo, sąmoningumo ir kūrybiškumo derinys. Inovacijų valdymas grindžiamas tuo, kad profesionalai žiūri į ateitį ir atlieka savo darbą remdamiesi ilgalaikiais skaičiavimais.

Inovatyvi rinkodara

Įmonei, kuri laikosi rinkodaros principų kaip filosofijos, yra daug mažesnė tikimybė, kad naujovės praras, nei tos įmonės, kurios paleidžia naują produktą į rinką visiško netikrumo būsenoje. Patyrę verslininkai tiria konkurencinę rinką ir, remdamiesi gauta informacija, kuria taktinius ir strateginius rinkodaros planus.

Čia gali būti viskobet ką. Įmonės bando pranokti savo konkurentus švelnindamos kainų politiką, didindamos išteklių kiekį, kurdamos unikalią reklamą ir pan., ir tt

Naujoviško projekto komponentai

Inovacijų valdymo esmė – unikalus projektas, galintis iškelti organizaciją į pirmą vietą. Jos elementai yra visos svarbiausios detalės, iš kurių jis susideda. Projektas turi turėti tikslą, kuris, savo ruožtu, yra suskirstytas į iš anksto nustatytų užduočių, kurios gali jį pasiekti, sąrašą. Projektas turi savo gyvavimo ciklą, veiksmų rinkinį jo įgyvendinimui ir kiekybinių rodiklių, lemiančių jo lygį, sąrašą.

Taip pat svarbu, kad projekte būtų dalyvių. Klientas ir atlikėjas pasirodo pagal poreikį. Užsakovas yra pagrindinis projekto rezultatų naudotojas, o rangovas – asmuo, dirbantis pagal sutartį su užsakovu. Projekte taip pat yra investuotojų, teikiančių finansavimą, dizainerių, kuriančių gaminio teorijas, ir pardavėjų, teikiančių išteklius. Darbą su inovacijomis atlieka vadovai, mokslo tarybos nariai ir išorinės struktūros, kurios gali būti suinteresuotos produkto kūrimu. Šios struktūros gali būti tiek privačios, tiek valstybinės, prireikus gali pasirodyti kaip investuotojai. Taip atsitinka, kai didelėms organizacijoms reikia kokios nors technologijos ar naujoviško produkto. Tokia įmonė bus pasirengusi paremti naują verslo idėją.