Neapibrėžtumas ir rizika priimant sprendimus

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Įmonės valdymas, taip pat, pavyzdžiui, valstybinės socialinio-ekonominio pobūdžio užduotys gali būti vykdomos atsižvelgiant į esamus neapibrėžtumus ir rizikas. Kokia jų specifika? Kaip juos galima apskaičiuoti?

Kokia yra neapibrėžtumo ir rizikos esmė?

Pirmiausia apsvarstykite rizikos ir neapibrėžtumo sąvokas, kaip šiuos terminus galima interpretuoti tam tikruose kontekstuose.

Rizika paprastai suprantama kaip nepalankaus ar nepageidaujamo įvykio tikimybė. Pavyzdžiui, jei kalbame apie verslą, tai gali būti rinkos sąlygų pasikeitimas taip, kad įmonės ekonominės veiklos rezultatai bus toli gražu ne optimalūs.

Neapibrėžtumas suprantamas kaip nesugebėjimas patikimai numatyti įvykio įvykimo, nepaisant to, koks jis pageidautinas. Tačiau, kaip taisyklė, neapibrėžtumas ir rizika atsižvelgiama į nepalankių sąlygų atsiradimą. Atvirkščia situacija – kai neįmanoma numatyti teigiamų veiksnių atsiradimo, gana retai suvokiama kaip neapibrėžta,kadangi šiuo atveju nereikia nustatyti reagavimo į atitinkamus veiksnius taktikos. Nors esant neigiamiems scenarijams, tokios taktikos dažniausiai prireikia. Taip yra dėl to, kad neapibrėžtumo ir rizikos sąlygomis gali būti priimami svarbiausi sprendimai – ekonominiai, politiniai. Panagrinėkime, kaip tai galima padaryti išsamiau.

Kaip sumažinti netikrumą ir riziką?

Tam tikrų sprendimų priėmimas aplinkoje, kuriai būdinga neapibrėžtumas ir rizika, vykdoma naudojant koncepcijas, kurios sumažina klaidų ar įvairių nepageidaujamų scenarijų tikimybę. Šis metodas gali būti veiksmingas įvairiose situacijose.

Netikrumas ir rizika yra būdingi daugeliui šiuolaikinio gyvenimo sričių. Metodai, naudojami tais atvejais, kai būtina sumažinti tam tikrų veiksmų klaidas, gali būti pagrįsti:

- nustatant stabilius veiksnius, galinčius turėti įtakos situacijai;

- dėl sprendimų priėmėjui prieinamų išteklių ir priemonių analizės;

- nustatant laikinus ir nestabilius veiksnius, kurie taip pat gali turėti įtakos situacijai, tačiau tai įmanoma tik esant tam tikroms sąlygoms (jas taip pat reikia nustatyti).

Tarp tų sričių, kuriose atitinkamos sąvokos yra paklausiausios, yra valdymas. Egzistuoja požiūris, kad verslo valdymo kontekste neapibrėžtumas yra valdymo rizika,ir vienas iš pagrindinių. Todėl čia randame kitą nagrinėjamo termino aiškinimo variantą. Valdymo srityje labai paplitusios sąvokos, tyrinėjančios įvairių rizikų esmę. Todėl visų pirma bus naudinga ištirti, kaip įmonėje priimant valdymo sprendimus atsižvelgiama į neapibrėžtumą ir riziką.

Verslo valdymas neapibrėžtumo ir rizikos sąlygomis

Toks metodas yra įprastas versle, siekiant įveikti galimas neigiamas pasekmes sprendžiant tam tikras problemas.

Visų pirma, vadovai nustato objektų, kurių elgesys gali būti apibūdinamas neapibrėžtumu ir rizika, sąrašą. Tai gali būti, pavyzdžiui, parduodamų prekių ar paslaugų rinkos kaina. Laisvos kainodaros ir didelės konkurencijos sąlygomis gali būti labai sunku vienareikšmiškai numatyti jo eigą. Pastebimas neapibrėžtumo rizikos, susijusios su įmonės pajamų gavimo perspektyvomis, atsiradimas. Dėl mažėjančių kainų jo vertės gali nepakakti einamiesiems įsipareigojimams apmokėti ar, pavyzdžiui, su prekės ženklo reklamavimu susijusioms problemoms išspręsti.

Savo ruožtu netikėtai staigus kainų padidėjimas gali lemti, kad įmonė gali sukaupti per daug nepaskirstytojo pelno. Ko gero, esant kitokiai situacijai – esant sisteminei pajamų įplaukų dinamikai – vadovybė būtų investavusi į ilgalaikio turto modernizavimą ar naujų rinkų plėtrą.

Kai buvo nustatytas objektas, kuriam būdingas netikrumas ir rizika verslo plėtrai,vyksta darbas siekiant nustatyti veiksnius, turinčius įtakos šio objekto elgsenai. Tai gali būti skaičiai, atspindintys tam tikrame segmente veikiančių įmonių rinkos pajėgumus ir pardavimų dinamiką. Tai gali būti makroekonominių, politinių veiksnių tyrimas.

Rizikos ir neapibrėžtumo sąvoka, kaip pažymėjome straipsnio pradžioje, gali būti siejama su procesais įvairiose srityse. Todėl čia, kaip taisyklė, atsižvelgiama į plačiausią veiksnių spektrą. Pavyzdžiui, tie, kurie susiję su finansų sektoriumi. Tirsime, kaip neapibrėžtumo ir rizikos sąlygos nagrinėjamos priimant sprendimus dėl įvairių piniginių operacijų.

Neapibrėžtumas ir rizikos veiksniai finansų sektoriuje

Aukščiau pažymėjome, kad įmonės vadovai, kurdami valdymo sprendimų priėmimo algoritmą, pirmiausia atsižvelgia į objektą, kuriam būdingas neapibrėžtumas ir rizika, o tada nustato veiksnius, lemiančius sąlygų tikimybę. pagal kurią jie gali dirbti.

Tą patį galima padaryti ir sprendžiant su finansų valdymu susijusias problemas. Piniginių operacijų srityje objektas, kurį gali paveikti neapibrėžtumas (rizika yra ypatingas jo atvejis), dažniausiai yra kapitalo perkamoji galia. Priklausomai nuo tam tikrų sąlygų, jis gali padidėti arba mažėti. Pavyzdžiui, dėl infliacijos valstybės ūkyje, valiutų kurso skirtumo vertinant nacionalinę valiutą. kuris savo ruožtu galipriklauso nuo makroekonominių, politinių procesų.

Nr.

Pirma, ekonominių makro rodiklių lygiu (pavyzdžiui, BVP dinamika, prekybos balansas, infliacija), antra, atskirų finansinių rodiklių srityje (pasirinktinai – nacionalinės valiutos kursas). Abiejų lygių veiksniai lemia, kokia bus kapitalo perkamoji galia.

Nustačius objektą, kuriam būdingas neapibrėžtumas ir rizika, bei išryškinus juos įtakojančius veiksnius, būtina taikyti sprendimo praktinio taikymo metodiką. Pavyzdžiui – sukurta įmonių vadovų ar finansų specialistų. Tam yra daugybė metodų. Vienas iš labiausiai paplitusių yra sprendimų matricos naudojimas. Panagrinėkime tai išsamiau.

Matrica kaip priemonė pasirenkant sprendimus rizikuojant ir neapibrėžtumui

Atitinkama technika visų pirma pasižymi jos universalumu. Jis gana optimalus priimant sprendimus dėl objektų, kuriems būdinga ekonominė rizika ir neapibrėžtumas, todėl pritaikomas valdymui.

Sprendimų matrica apima vienos ar kelių iš jų pasirinkimą, atsižvelgiant į didžiausią objektą veikiančių veiksnių grandinės tikimybę. Taigi, pasirenkamas pagrindinis sprendimas – apskaičiuojamas pagal vieną veiksnių rinkinį, o jei jie neveikia (arba, atvirkščiai, pasirodo esą svarbūs), tadapasirenkamas kitoks požiūris. Tai apima kitų veiksnių poveikį objektui.

Jei antrasis sprendimas pasirodo ne pats optimaliausias, tuomet taikomas kitas ir taip toliau, kol reikia pasirinkti mažiausiai pageidaujamą, bet rezultatą duodantį metodą. Sprendimų sąrašas – nuo efektyviausių iki mažiausiai efektyvių – gali būti sudarytas naudojant matematinius metodus. Pavyzdžiui, tie, kurie apima tam tikro veiksnio suaktyvinimo tikimybės pasiskirstymo grafiko sudarymą.

Neapibrėžtis ir rizikos sąlygos teoriškai gali būti apskaičiuotos naudojant tikimybių teorijos metodus. Ypač jei tai darantis asmuo turi pakankamai reprezentatyvių statistinių duomenų. Ekonominės ir finansinės analizės praktikoje susiformavo labai daug kriterijų, pagal kuriuos galima nustatyti tam tikrų neapibrėžtumo ir rizikos veiksnių suveikimo tikimybę. Būtų naudinga kai kuriuos iš jų išstudijuoti išsamiau.

Neapibrėžtumo ir rizikos analizės tikimybės nustatymo kriterijai

Tikimybė, kaip matematinė kategorija, paprastai išreiškiama procentais. Paprastai tai yra ne viena reikšmė, o jų derinys – pagal tai, kokios sąlygos suveikia veiksnius. Pasirodo, atsižvelgiama į kelias tikimybes, o jų suma yra 100%.

Pagrindinis kriterijus, pagal kurį vertinamas tam tikrų suaktyvinimo tikimybės laipsnisobjektyvumu laikomus veiksnius. Tai turi būti patvirtinta:

- patikrinti matematiniai metodai;

- reikšmingų duomenų kiekių statistinės analizės rezultatai.

Idealu – jei naudojamos abi objektyvumo nustatymo priemonės. Tačiau praktikoje tokia situacija pasitaiko retai. Paprastai ekonominė rizika ir neapibrėžtumas skaičiuojami turint palyginti nedidelį duomenų kiekį. Tai gana logiška: jei visos įmonės turėtų vienodą prieigą prie svarbios informacijos, tarp jų nebūtų konkurencijos, o tai taip pat paveiktų ekonomikos plėtros tempą.

Todėl įmonės, analizuodamos ekonominę riziką ir neapibrėžtumą, dažniausiai turi orientuotis į matematinį tikimybių skaičiavimo aspektą. Kuo tobulesni tinkami firmos metodai, tuo įmonė taps konkurencingesnė rinkoje. Pasvarstykime, kokiais metodais galima nustatyti objektų elgsenos veiksnių veikimo sąlygų susidarymo tikimybę, kurių atžvilgiu galima pastebėti neapibrėžtumo situaciją (rizika – kaip ypatingas jos atvejis).

Tikimybės nustatymo metodai

Tikimybę galima apskaičiuoti:

- analizuojant tipines situacijas (pavyzdžiui, kai su didžiausia tikimybe gali įvykti tik 1 iš 2 įvykių, kaip galimybė: metant monetą iškrenta galvos ar uodegos);

– per tikimybių pasiskirstymą (remiantis istoriniais duomenimis arbamėginio analizė);

- per ekspertinę scenarijų analizę – dalyvaujant patyrusiems specialistams, galintiems ištirti veiksnius, turinčius įtakos objekto elgsenai.

Nusprendę dėl tikimybės apskaičiavimo metodų neapibrėžtumo ir rizikos skaičiavimo rėmuose, galite pradėti praktiškai ją nustatyti. Panagrinėkime, kaip šią problemą galima išspręsti.

Kaip praktiškai nustatyti neapibrėžto įvykio tikimybę?

Praktinis veiksnio, kuris veikia objektą, sužadinimo tikimybės nustatymas, kuriam būdingas neapibrėžtumas ir rizika, prasideda nuo konkrečių lūkesčių iš atitinkamo objekto suformulavimo. Jei tai yra kapitalo perkamoji galia, galima tikėtis, kad ji padidės, išliks tokio paties lygio arba sumažės.

Finansininko tikslai šiuo atveju gali būti, pavyzdžiui:

- mažėjančios perkamosios galios kapitalo investavimas į ilgalaikio turto modernizavimą;

- grynųjų pinigų su stabilia arba augančia perkamąją galią formavimas papildomomis nepaskirstytojo pelno apimtimis.

Tarkime, finansininkas tikisi, kad kapitalas – dėl infliacinių priežasčių – vis dėlto sumažins savo perkamąją galią, dėl to jį reikės investuoti į ilgalaikio turto modernizavimą. Taigi rizika (neapibrėžtumo laipsnis) šiuo atveju yra ta, kad į likvidų turtą bus investuota didelė kapitalo dalis, o jo perkamoji galia, priešingai nei tikėtasi, galiužauk. Dėl to įmonė gaus mažiau nepaskirstytojo pelno. Savo ruožtu jos konkurentai gali efektyviau panaudoti savo kapitalą.

Atsižvelgiant į lūkesčius, susijusius su neapibrėžtumu ir rizika pasižyminčiu objektu, būtina ištirti atitinkamo objekto elgseną įtakojančių veiksnių visumą. Tai gali būti:

- valstybės ekonominiai rodikliai (įskaitant infliaciją, nacionalinės valiutos kursą, kurį jau minėjome aukščiau);

- padėtis žaliavų ir įmonės reikalingų lėšų rinkoje (kurių sąnaudų atžvilgiu skaičiuojama įmonės kapitalo perkamoji galia);

- kapitalo produktyvumo dinamika (lemia įmonės ilgalaikio turto modernizavimo perspektyvas).

Be to, įmonė, naudodama matematinius metodus, apskaičiuoja didžiausią tam tikrų veiksnių įtakos objektui laipsnį, po to nustato kiekvieno iš jų suveikimo tikimybę.

Taigi gali pasirodyti, kad didžioji įmonės kapitalo dalis išleidžiama žaliavoms, medžiagoms ir lėšoms įsigyti, o jos daugiausia importuojamos iš užsienio. Vadinasi, organizacijos lėšų perkamosios galios augimas arba mažėjimas pirmiausia priklausys nuo nacionalinės valiutos dinamikos, o kiek mažiau – nuo oficialios infliacijos.

Neapibrėžtumo (rizikos) š altiniai šiuo atveju bus makroekonominio pobūdžio. Taigi nacionalinės valiutos kursui įtakos pirmiausia turi valstybės mokėjimų balansas,turto ir įsipareigojimų santykis, valstybės skolos lygis, bendra sandorių apimtys naudojant užsienio valiutą atsiskaitant su užsienio tiekėjais.

Taigi, neapibrėžto įvykio - kapitalo perkamosios galios padidėjimo, stabilios vertės išlaikymo ar sumažėjimo - tikimybė bus apskaičiuojama nustatant pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos atitinkamam objektui, nustatant sąlygas, dėl kurių jie įsijungs. veiksnius, taip pat jų atsiradimo tikimybę (kurie, savo ruožtu, gali priklausyti nuo skirtingo lygio veiksnių – šiuo atveju makroekonominių).

Rizika pagrįstas sprendimų priėmimas

Taigi, mes ištyrėme, kaip galima apskaičiuoti veiksnių, turinčių įtakos objekto, kuriam būdingas neapibrėžtumas ir rizika, elgseną, atsiradimo tikimybę. Taip pat bus naudinga išsamiau išnagrinėti, kaip galima priimti sprendimus esant netikrumui ir rizikai.

Šiuolaikiniai ekspertai nustato tokį kriterijų, kuriais galima vadovautis atliekant tokias užduotis, sąrašą:

- tikimybė pastebėti laukiamus rodiklius;

- perspektyvos pasiekti itin žemas ir aukštas nagrinėjamų rodiklių vertes;

– numatomų, minimalių ir ribinių rodiklių sklaidos laipsnis.

Pirmasis kriterijus apima sprendimo pasirinkimą, kurį įgyvendinus galima pasiekti optimalų rezultatą – pavyzdžiui, sprendžiant kapitalo investavimo į gamyklos atidarymą klausimą. TV kūrimas Kinijoje.

Numatomi rodikliai šiuo atveju gali būti pagrįsti istorine statistika arba apskaičiuoti (bet vėlgi, remiantis tam tikra praktine specialistų, kurie priima sprendimą, patirtimi). Pavyzdžiui, vadovai gali turėti informacijos, kad TV gamybos pelningumas gamykloje Kinijoje vidutiniškai siekia apie 20 proc. Todėl atidarę savo gamyklą jie gali tikėtis panašios investicijų grąžos.

Savo ruožtu jie gali žinoti apie atvejus, kai tam tikros įmonės nepasiekė šių skaičių ir, be to, tapo nuostolingos. Šiuo atžvilgiu vadovai turės tokį scenarijų vertinti kaip nulinį arba neigiamą pelningumą.

Tačiau finansininkai gali turėti įrodymų, kad kai kurios įmonės sugebėjo gauti 70 % investicijų į Kinijos gamyklas grąžą. Priimant sprendimą atsižvelgiama ir į atitinkamo rodiklio pasiekimą.

Rizika (šiuo atveju neapibrėžtumo rezultatas) svarstant galimybę investuoti į gamyklos atidarymą Kinijoje gali būti sąlygų atsiradimas veiksniams, kurie neigiamai veikia objektą – pelningumo lygį. Tie veiksniai, kurie gali lemti tai, kad atitinkamas rodiklis bus neigiamas. Tuo pačiu metu kitas neapibrėžtumo rezultatas gali būti 70 % pelningumo pasiekimas, ty šis skaičius, kurį jau anksčiau pasiekė kitos įmonės.

Jei neigiamas pelningumas buvorodo, santykinai kalbant, Kinijoje atidaryta 10% gamyklų, 70% skaičius sieks 5%, o laukiamas - 20% - buvo užfiksuotas remiantis 85% gamyklų darbo rezultatais, tada vadovai visiškai teisingai. gali priimti teigiamą sprendimą dėl investicijų į televizorių gamybos gamyklos atidarymą Kinijoje.

Jei, remiantis turimais duomenimis, 30 % gamyklų užfiksuojamas neigiamas pelningumas, vadovai gali:

- atsisakyti idėjos investuoti į gamyklas;

- išanalizuoti veiksnius, galinčius nulemti tokį kuklų investicijų į TV produkciją efektyvumą.

Antuoju atveju neapibrėžtumas ir rizika priimant valdymo sprendimus bus svarstomi remiantis naujais kriterijų rinkiniais, atsižvelgiant į optimalių, maksimalių ir minimalių rodiklių lūkesčius. Pavyzdžiui, komponentų pirkimo kainų dinamika gali būti tiriama kaip vienas iš pelningumo veiksnių. Arba – paklausos rodikliai rinkoje, kuriai tiekiami Kinijos gamykloje pagaminti televizoriai.

CV

Taigi, apsisprendėme dėl tokių reiškinių, kaip netikrumas ir rizika versle, esmės. Jie gali apibūdinti įvairius objektus. Verslo sektoriuje tai dažniausiai yra kapitalo perkamoji galia, pelningumas, tam tikro turto kainų savikaina.

Rizika tyrėjų dažniausiai vertinama kaip ypatingas neapibrėžtumo atvejis. Tai atspindi tikimybę pasiekti nepageidaujamą arba neigiamą bet kurio rezultatoveikla.

Rizika ir neapibrėžtumas yra sąvokos, glaudžiai susijusios su terminu „tikimybė“, susijusiu su matematika. Tai atitinka aibę metodų, leidžiančių apskaičiuoti, ar vadovo, verslo atveju, ar kitos suinteresuotosios šalies lūkesčiai yra pagrįsti dėl veiksnių, galinčių turėti įtakos neapibrėžtumui ir rizikai valdant verslą.