Šernas ir šernas: skirtumas, veisimosi ypatybės

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Patyrę veisėjai neabejoja, ar šernas ir šernas skiriasi. Skirtumas tarp jų akivaizdus. Ekspertai tiksliai žino, kuo jie skiriasi nuo kitų. Tačiau daugelis mano, kad abu terminai reiškia maždaug tą patį. Be jokios abejonės, abu žodžiai reiškia kiaulės patiną – šerną, tačiau skirtumas tarp šerno ir šerno yra reikšmingas. Šiam klausimui bus skirtas straipsnis.

Šiek tiek istorijos

Mokslininkai mano, kad žmogus prisijaukino kiaulę dar primityvios bendruomeninės visuomenės laikais. Archeologiniai radiniai įrodo, kad šiuos gyvūnus žmonės pradėjo „prijaukinti“prieš 13 tūkstančių metų. Iš pradžių kiaulės buvo pusiau laukinės, niekas negalvojo apie jų veisimą ar šėrimą. Šiais laikais šie gyvūnai taip gyvena šalia Naujosios Gvinėjos papuasų. Kaimo gyventojai juos maitina, bet laukiniai atstovai yra suapvalinti. Sugauti paršeliai dažniausiai nukeliauja ant stalo, tačiau dalis jų įsišaknija šalia žmogaus ir pamažu prijaukinami.

Istoriniais duomenimis, trečiajame tūkstantmetyje pr. e. gentys,gyvenę Dniepro, Dniestro, Pietų Bugo baseinuose, maistui augino kiaules. Panašiai kiaulininkyste užsiėmė išsivysčiusių valstybių – Egipto, Indijos, Graikijos – tautos. Mongolų-totorių jungo metu rusai aktyviai augino šiuos gyvūnus, nes totoriai jų nelietė dėl religinio draudimo.

Ar tuo metu buvo aiškus skirtumas tarp šerno ir šerno, nėra žinoma, tačiau jų abiejų mėsa jau buvo aktyviai naudojama maistui.

Reikia suprasti skirtumą

Rusų kalba aiškiai atskiria šias dvi sąvokas – šernas ir šernas. Skirtumas tarp jų yra nepaprastai svarbus gyvulininkystėje.

Kai tik kiaules žmogus visiškai prijaukino, joms reikėjo specialių laikymo patalpų – kiaulidės. Tai savo ruožtu lėmė išlaidų padidėjimą, o kokybiškos mėsos gavimas didesniais kiekiais nei anksčiau tapo prioritetu. Šiuo metu žmonės pradeda stebėti kiaulių skaičių, todėl šernų apvaisinimas ribojamas. Skiriasi šerno ir šerno mėsos kokybė. Skirtumas tas, kad pastarasis turi sultingesnį mėsos skonį. Jis švelnus ir nesuteikia nemalonaus poskonio.

Šernas ir šernas – kas jie?

Taigi mes priėjome prie pagrindinio klausimo. Kai tik žmogus sužinojo, kad kastravus kiaulių patiną, jos augimas padidės, o mėsa tuo pačiu taps skanesnė, šios žinios pradėtos aktyviai naudotis. Šernas (kastruotas patinas) davė daugiau mėsos nei šernas.

Kokia procedūra? Kad šernas „paverstų“šernu, paršelio patinui 10-45 dienų amžiaus pašalinamos lytinės liaukos. Šiuo laikotarpiu jauniklis vis dar yra su mama, vadinasi, bus lengviau atlikti chirurginę operaciją ir išgyventi nuo jos patiriamą stresą. Tiesa, būna, kad paršavedė, užuodžiusi kraują, gali pakenkti savo palikuoniui. Todėl atsakomybė ir pasirinkimas tenka veisėjui.

Patyrę gyvūnų mylėtojai pataria neatidėlioti procedūros, nes vyresnio amžiaus patinams operacija būna sunkesnė, o sulaukus šešių mėnesių ji gali ir nepadėti.

Po kastracijos paršeliams skiriama speciali dieta ir režimas. Tinkamomis sąlygomis jauni gyvūnai greitai užaugina skanią ir minkštą mėsą.

Kartais painiojamos kastracijos ir sterilizacijos sąvokos. Jų skirtumas yra paprastas. Patinai kastruojami, o patelės sterilizuojamos.

Taigi šernas yra patinas, iš kurio galima susilaukti palikuonių. Jie taip pat vadinami gamintojais, nes būtent šernai gali apvaisinti patelę. Tuo tarpu šernas eina tik skanios mėsos. Taip pat verta paminėti, kad naminių kiaulių patinai vadinami šernu ir šernu, laukiniai patinai – šernais.

Daugiau apie šerną

Taigi, šernas, knur, ar augintojas – taip jie vadina naminių kiaulių patiną, kuris tiesiogiai dalyvauja veisimo darbe. Labai vertinami atstovai, kurie puikiai sekasi susilaukti palikuonių ir pasižymi geromis paveldimomis savybėmis.kiaulių fermų savininkai.

Veisėjams reikia gyvų augintojų, kurie stengiasi sukurti naujas kiaulių veisles ir tobulinti esamas.

Žinoma, palikuonių apvaisinimas dažnai atliekamas dirbtiniais metodais, tačiau nepamirškite, kad kokybišką sėklų skystį galima gauti tik iš gyvo šerno. O pati dirbtinio apvaisinimo procedūra nėra pigi, dėl šios priežasties vidutinių ir smulkių ūkių savininkai mieliau naudojasi senais natūraliais būdais auginti gyvulius.

O kaip su šernu?

Tęsdami šerno ir šerno skirtumų analizę, sutelkime dėmesį į antrąjį. Kaip jau minėta, kastras duoda aukštos kokybės mėsą ir didesniais kiekiais nei šernas (apie 25-30%). Šerno pašarų suvartojimas kiekybiškai nėra didesnis. Tai paaiškina kastruotų gyvūnų išlaikymo naudą, lyginant, pavyzdžiui, su paršavedėmis, kurios neduoda palikuonių (nevaisingos).

Jei palyginsite šerno ir šerno mėsą, skirtumas bus pastebimas skonyje, aromate ir tekstūroje. Kastruotame paršelyje jis yra sultingas, švelnus, be nemalonaus poskonio. Knur mėsa yra kietesnė, savito kvapo ir skonio. Skirtumas atsirado dėl paršelių hormoninio fono ir elgesio pokyčių.

Dažniausiai kiaulių fermose paskerdžiama daugiausia patinų, tačiau genčiai lieka tik keli atstovai.

Rusiškai

Kalboje žymimos abi sąvokosskirtingi žodžiai ir nuo seniausių laikų. Žodžio forma „šernai“grįžta į protoindoeuropiečių kalbą. Jie turėjo žodį „borus“, reiškiantį „supjaustyti“.

Dal's Dictionary taip pat apibrėžia šerną kaip gyvūną, skirtą skersti, o šernas yra skirtas veisimui, tai yra pagrindinis jų skirtumas.

Šių sąvokų pakeitimas šiuolaikinėje kalboje paaiškinamas tik jų sinonimu ir netikslių reikšmių nesupratimu. Žinoma, šiais laikais mažai žmonių žino apie šių gyvūnų skirtumus, todėl dažnai abu žodžiai reiškia kiaulių patiną.

Apibendrinant

Taigi, jei apibendrinsime tai, kas išdėstyta aukščiau, ir dar kartą atsakysime į klausimą, kuo skiriasi šernas nuo šerno (straipsnyje pateikiami šie gyvūnai), tuomet reikėtų pabrėžti:

• Šernas yra kiaulės patinas, galintis apvaisinti patelę. Šernas yra kastruota kiaulė, auginama mėsai.
• Šernas gamina skanesnę mėsą didesniais kiekiais nei jo vaisingas šernas, kurio mėsa nėra tokia didelė.
• Elgesyje šernas yra aktyvesnis, o kartais ir agresyvus, o tai gali pridaryti daug žalos jo šeimininko ūkiui. Seksualinės medžioklės metu patelės persekiojęs šernas gali sugriauti tvoras ir pabėgti iš kiemo. Šernas neaktyvus ir ramus, ypatingų problemų laikantis nesukelia. Kastrato hormonai nežaidžia, jis pamažu priauga svorio. Viskas, ko jam reikia, yra nusistovėjusi rutina.

Taigi, pažvelgėme į skirtumus tarp kastruotų ir nekastruotų paršelių – šerno ir šerno. Skirtumas matosi ir nuotraukoje. Pirmasis yra labiau maitinamas, skirtingai nei antrasis, o tai visiškai suprantama, jei žinote kiekvieno gyvenimo būdo ypatumus.