Savęs draudimas yra Apibrėžimas, pagrindiniai principai, privalumai ir trūkumai

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Draudimas visai nėra šiuolaikinis atradimas. Žmonėms jis buvo žinomas nuo seniausių laikų. Be to, pirmoji jo forma yra savęs draudimas. Straipsnyje analizuosime šią sąvoką, kuri išlieka aktuali ir šiandien. Apsvarstykite jo ypatumus ir ypatybes, formavimosi istoriją.

Kas tai?

Savaties draudimas yra paprasčiausias, ankstyviausias būdas organizuoti draudimo apsaugą. Tai jis buvo pirmesnis už savitarpio ir komercinį draudimą. Pastarosios dabar yra skirtos įvairesnėms rizikoms ir gali užtikrinti patikimesnę ir ekonomiškesnę apsaugą.

Savarankiškas draudimas – tai organizacinė ir teisinė draudimo forma, kurios tikslas – rezervo rezervo formavimas fiziniam / verslo subjektui iš savo lėšų. Ir toliau naudoti tokį fondą žalai, kuri gali atsirasti dėl nepalankių, nenumatytų aplinkybių, atlyginti.

Savivaldos draudimas – tai būdas, kuriuo bet kuris ūkio subjektas decentralizuotai formuoja draudimo fondus, siekiant užtikrintigamybos tęstinumas, atsižvelgiant į įvairias rizikingas aplinkybes.

Funkcijos

Yra dvi pagrindinės savęs draudimo formos – piniginis ir natūra. Draudikas savarankiškai formuoja ir vėliau naudoja savo sukurtą piniginio rezervo fondą ir/ar rezervus medžiagų, žaliavų, gaminių pavidalu susiklosčius nepalankiai ekonominei situacijai. Pavyzdžiui, klientų vėlavimas atsiskaityti už produktus. Lėšų iš tokių fondų naudojimo tvarką klientas ne tik savarankiškai sudaro, bet ir patvirtina verslo subjekto įstatuose.

Rinkos ekonomikoje savidraudimo ribos gerokai išsiplėtė. Šiandien jis gali būti vadinamas rizikos fondu.

Šios sistemos trūkumas yra tas, kad ji neturi (arba labai apribota) žalos išdėstymo. Todėl, siekiant suteikti realią draudimo apsaugą, suformuoti rezervai turėtų pasiekti tokią vertę, kuri galėtų būti palyginama su bet kokia apdraustojo laukiama žala.

Pagrindinės formos

Vienas iš savarankiško draudimo privalumų yra tai, kad rezervinis fondas gali būti formuojamas dviem formomis:

• Natūralus. Pavyzdžiai: grūdai, žaliavos, pašarai. Iš esmės tokie rezervai susidaro nutrūkus derliui, įvykus nelaimėms, gaisrams ir kitoms nepalankioms aplinkybėms. Įprasta žemės ūkyje, pramonėje.
• Pinigai. Ši savidraudimo forma yra populiaresnė rinkos aplinkoje. Juo gali naudotis ne tik verslo subjektai, bet ir paprastigyventojų.

Istorinė raida

Savęs draudimas – reiškinys, aktualus nuo ankstyvosios žmonijos istorijos. Tada tai buvo suprantama kaip kažkokie paprasti rezerviniai fondai – rezervai tolesniam naudojimui nepalankiomis sąlygomis. Tai gali būti grūdai, gėlas vanduo, maistas, gyvybiškai svarbūs produktai.

Savęs draudimas yra ne tik individualus, bet ir kolektyvinis reiškinys. Rezervinius fondus kūrė bendrijų (bendruomenių, šeimų ir kt.) nariai bendro susitarimo pagrindu. Sprendimas panaudoti sukauptas lėšas susiklosčius aplinkybėms buvo priimtas kolektyviai, tačiau hierarchiškai. Tai yra, vyresnieji, lyderiai, tarė paskutinį žodį.

Vienas iš įprastų tokio istorinio savęs draudimo pavyzdžių yra draudimas, aprašytas senovės Egipto Pradžios knygoje. Tai yra sankcionuota faraono Juozapo politika. Juo buvo siekiama užtikrinti, kad tam tikrais „riebiais“(vaisingais) metais būtų nuimama pakankamai grūdų, kad išgyventų būsimas liesas vasaras.

Tolesnei žmonijos raidai savidraudimo metodai išliko aktualūs. Šiuo metu jie naudojami. Klasikinis pavyzdys: valstybės lygiu kuriamos lėšos, skirtos toliau naudoti tik stichinių nelaimių, karų, žmogaus sukeltų nelaimių ir pan. atveju.

Savybės

Kąkitoks savidraudimo rizikos metodas? Jis išsiskiria šiomis savybėmis.

• Apdraustasis yra vienintelis draudimo fondo savininkas (turtinės teisės pagrindu). Jis gali disponuoti šiais rezervais tik savo nuožiūra. Draudėjas savarankiškai nustato rezervinio fondo lėšų naudojimo tvarką. Tik atsargų savininkas nusprendžia, kada įvyksta draudiminis įvykis.
• Draudiko trūkumas – išoriniai arba pritraukti draudimo fondai.
• Pats apdraustasis yra savo draudimo fondo kūrėjas.
• Kurdamas draudimo fondus ir tvirtindamas draudimo programas, apdraustasis lieka atsakingas tik sau.
• Tokio įmonės ar fizinio asmens draudimo pobūdis nėra prekinis.

Statybiniai fondai

Rizikų savarankišku draudimu (force majeure situacijų draudimu) gali užsisiimti bet kuris subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, individualus pilietis ar šeima, valstybė ar savivaldybė. Draudimo fondas čia bus formuojamas tik minėtų asmenų nuosavų lėšų pagrindu. Kūrėjas ketina juos naudoti tik įvykus tam tikriems draudiminiams įvykiams.

Draudimo programas jis kuria ir savarankiškai. Jie pateikiami ne prekinėmis (finansinėmis arba natūrinėmis) formomis. Šiuo atveju draudėjas pats veikia kaip savo paties draudėjas.

Lėšų formavimas čia dažniausiai vyksta šiais būdais.

• Asmenys kaupia santaupas iš savo pajamų.
• Juridiniai asmenys – savo komercinio pelno sąskaita. Arba lėšos, įtrauktos į jų gaminamų / parduodamų produktų kainą.
• Valstybės – biudžeto sąskaita.

Būtinybė

Šiandien savęs draudimas yra decentralizuotas būdas formuoti draudimo fondus. Jis įtrauktas į vieną sujungtą draudimo apsaugos teikimo sistemą kartu su valstybinio draudimo centralizuotu rezervu ir kitais draudimo būdais.

Objektyvus savęs draudimo poreikis dabartiniame žmonių visuomenės vystymosi etape išliko dėl šių aplinkybių:

• tiek techninių ryšių komplikacija, tiek mokslo ir pramonės pažanga didina draudimo apsaugos poreikį (tačiau tuo pačiu draudimo bendrovės ne visada gali visapusiškai ją suteikti);
• didelis savidraudimo pliusas: tai leidžia subjektui kontroliuoti savo rezervo lėšų paskirstymą.

Ant šios bangos atsirado vadinamosios draudimo įmonės, kurios yra suformuotos tam tikroje pramonės šakoje, kad valdytų steigėjų riziką. Toks draudimo fondas jau institucionalizuojamas. Ir jame jau yra draudimo ir savarankiško draudimo ypatybių.

Pasireiškimas šiandien

Dar kartą pažymime, kad savęs draudimas išlieka aktualus šiandieninėje realybėje. Pavyzdžiui, iki šių dienų valstybė iš savo jurisdikcijai priklausančių biudžeto lėšų formuoja rezervo lėšas. Ateityjejie naudojami esant nepalankioms nacionalinėms aplinkybėms – didelėms stichinėms nelaimėms, masiniams ginkluotiems konfliktams, žmogaus sukeltoms nelaimėms.

Tarp komercinių pavyzdžių yra keletas užsienio laivybos kompanijų. Jie periodiškai iš apyvartos išskaičiuoja tam tikras sumas į rezervinį draudimo fondą. Jų suformuota savarankiškai, ji padengia laivų remonto po avarijų išlaidas, žuvusių transporto priemonių keitimą naujomis ir pan. Tačiau tuo pačiu toks savęs draudimas neatmeta galimybės apdrausti laivą nuo tam tikrų rizikų jau trečiųjų šalių draudimo bendrovėse.

Kam tai naudinga?

Apie savarankišką draudimą turi pagalvoti komercinės organizacijos, kurios išorės draudikų paslaugomis naudojasi daugiau nei metus. Tai yra, jie turi aiškią statistiką apie riziką, nuostolius ir žalą, palyginti su jais.

Čia puiki galimybė apsidrausti savo darbuotojus ir įmonės transporto priemones, nes tikimybė, kad įvyks draudiminis įvykis, kai reikės didelių įmokų, yra gana maža. Čia pati įmonė gali nuspręsti, kokius nuostolius turėtų padengti. Tai neabejotinas šio metodo pliusas.

Apsidraudus transportą reikia nepamiršti ir šalyje galiojančių teisės aktų. Jei avarijoje yra k altininkas, jo draudimo bendrovė privalo atlyginti žalą.

Kodėl jis taip retai naudojamas?

Vis dėlto savęs draudimas šiuolaikiniame pasaulyje nėra toks įprastas kaip klasikinis. Kodėl? Pagrindinis trūkumas: tai pavojinga. Jei nuostolis dėl konkretaus draudžiamojo įvykio yra gana didelis, tai jam kompensuoti gali nepakakti parengto rezervo fondo. Mokėdama už tai įmonė gali patekti į neigiamą poveikį.

Dar viena priežastis: nėra pakankamai kompetencijos specialistų, konsultantų, kurie galėtų sukurti norinčių juridinių asmenų savidraudos sistemą. Jų nebuvimas lengvai paaiškinamas: tokių specialistų buvimas daro juos rimtais konkurentais didelėms draudimo bendrovėms, kurios nenori prarasti savo klientų.

Tik tos įmonės, kurios turi aiškią statistiką apie savo riziką, sprendžia dėl savęs draudimo. Kieno rezervinės lėšos gali padengti bet kokią žalą, atsiradusią dėl draudžiamojo įvykio. Jų, žinoma, nėra daug. Savidraudimas kartais yra neigiamas veiksnys tokių įmonių darbuotojams, nes gali atimti jiems įprastas pirmenybes.

Savęs draudimas yra pati pirmoji draudimo forma. Tačiau jis išlieka aktualus iki šių dienų. Viskas prasidėjo nuo grūdų ir kitų gyvybiškai svarbių išteklių nuėmimo liesiems metams. Šiandien beveik kiekvienas iš mūsų turi patirties apsidrausti, daugelis taupo pinigus liūdnai pagarsėjusiai „lietingą dieną“. Tačiau juridinių asmenų atžvilgiu savęs draudimas dar nėra labai išvystytas.