Mokesčių apskaita yra Mokesčių apskaitos tikslas. Mokesčių apskaita organizacijoje

2025 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2025-01-24 13:20

Mokesčių apskaita – tai informacijos iš pirminės dokumentacijos apibendrinimo veikla. Informacijos grupavimas atliekamas vadovaujantis PMĮ nuostatomis. Mokėtojai savarankiškai kuria sistemą, pagal kurią bus tvarkomi mokesčių įrašai. Pagrindinis veiklos tikslas – nustatyti privalomų biudžeto asignavimų bazę.

Naudotojų grupės

Mokesčių apskaitos tikslą nustato suinteresuotos šalys. Informacijos vartotojai skirstomi į 2 kategorijas: išorinius ir vidinius. Paskutinis yra administracija. Vidiniams vartotojams mokesčių apskaita yra informacijos apie ne gamybos sąnaudas š altinis. Į šias išlaidas, vadovaujantis PMĮ nuostatomis, skaičiuojant bazę neatsižvelgiama. tai visų pirma išlaidos įvairių rūšių atlyginimams, mokamiems darbuotojams ar vadovams, išskyrus sutartyje nustatytą atlyginimą, taip pat materialinės pagalbos dydį. Sumažinus išlaidas, galima optimizuoti apmokestinamąsias pajamas mokesčių apskaitoje. Išoriniai vartotojai pirmiausiakontrolės struktūroms ir PMĮ nuostatų taikymo konsultantams. Mokesčių administratorius vertina bazės formavimo teisingumą, apskaičiavimų atlikimą, kontroliuoja priskiriamų mokėjimų į biudžetą gavimą. Konsultantai teikia rekomendacijas, kaip sumažinti atskaitymus, nustato įmonės finansinės politikos kryptį.

Funkcijos

Atsižvelgiant į vartotojų interesus, pažymėtina keletas užduočių, kurių įgyvendinimą užtikrina mokesčių apskaita. Tai yra:

1. Patikimos ir išsamios informacijos apie mokėtojo pajamų ir išlaidų dydį formavimas, pagal kurią nustatomas privalomų atskaitymų pagrindas ataskaitiniu laikotarpiu.
2. Informacijos teikimas išoriniams ir vidiniams vartotojams, siekiant kontroliuoti sumų apskaičiavimo teisingumą, savalaikiškumą ir sumokėjimą į biudžetą.
3. Įmonės administracija gauna informaciją, leidžiančią optimizuoti mokėjimus ir sumažinti riziką.

Konkrečių duomenų apibendrinimas

Aukščiau išvardytoms užduotims įgyvendinti naudojamas informacijos grupavimas iš pirminės dokumentacijos. Apskaita ir mokesčių apskaita glaudžiai sąveikauja viena su kita. Tuo tarpu šios sistemos įgyvendina skirtingas užduotis. Visų pirma mokesčių apskaita organizacijoje apima tik informacijos apibendrinimą. Duomenų rinkimas atliekamas pirminiais dokumentais. Mokesčių apskaita organizacijoje turi atspindėti:

1. Pajamų ir išlaidų sumų formavimo tvarka.
2. Išlaidų dalies nustatymo taisyklės, kuriosį apmokestinimą atsižvelgiama einamuoju laikotarpiu.
3. Likusių išlaidų, kurios perkeliamos į kitą laikotarpį, vertė.
4. Suformuojamų rezervų dydžio formavimo taisyklės.
5. Skolos suma už atsiskaitymus su biudžetu.

Mokesčių apskaitos informacija apskaitos sąskaitose nerodoma. Ši nuostata įtvirtinta PMĮ 314 straipsnyje. Mokesčių apskaitos informacijos patvirtinimas atliekamas:

1. Pirminiai dokumentai. Jame, be kita ko, yra buh alterio pažymėjimas.
2. Analitiniai registrai.
3. Mokesčio bazės apskaičiavimas.

Objektai

Mokesčių apskaita – tai informacijos apie įmonės pajamas ir sąnaudas apibendrinimas ir palyginimas, siekiant nustatyti nuostolius ir pelną. Pastaroji, vadovaujantis PMĮ 247 straipsniu, yra gautų lėšų suma, sumažinta išlaidų suma. Išlaidos mokesčių apskaitoje skirstomos į tas, į kurias atsižvelgiama einamuoju laikotarpiu, ir į tas, kurios perkeliamos į ateinančius. Viena iš pagrindinių užduočių – konkrečią dieną nustatyti privalomų mokėjimų dydį ir skolos sumą iš atskaitymų iš pelno. Buh alterinės apskaitos dalykas – organizacijos negamybinė ir gamybinė veikla, kurią vykdant atsiranda prievolė mokėti mokesčius.

Principai

Įrašai tvarkomi remiantis šiais pagrindiniais principais:

1. Pinigų matavimas.
2. Nuosavybėizoliacija.
3. Verslo tęstinumas.
4. Ekonominio gyvenimo faktų laikinas tikrumas.
5. Mokesčių kodekso taisyklių ir normų taikymo seka.
6. Vienodas išlaidų ir pajamų pripažinimas.

Pinigų matavimas

Pagal Mokesčių kodekso 249 straipsnį pardavimo pajamos yra nustatomos pagal visus kvitus, susijusius su mokėjimais už parduotą produkciją ar turtines teises, išreikštas natūralia arba pinigine forma. Iš str. Kodekso 252 str., darytina išvada, kad pagrįstos išlaidos yra ekonomiškai pagrįstos. Be to, jų vertinimas turėtų būti pateiktas pinigine išraiška. Į pajamas, kurių vertė apskaičiuojama užsienio valiuta, atsižvelgiama kartu su pajamomis, kurių suma atsispindi rubliais. Tokiu atveju pirmieji perskaičiuojami pagal centrinio banko kursą.

Nuosavybės izoliacija

Įmonei priklausantis materialus turtas turi būti apskaitomas atskirai nuo kitiems asmenims priklausančių, bet šioje organizacijoje esančių objektų. Mokesčių kodekse šis principas deklaruojamas nusidėvėjusio turto atžvilgiu. Jie atpažįsta materialines vertybes, intelektualinio darbo produktus ir kitus įmonei priklausančius objektus.

Verslo tęstinumas

Mokesčių apskaita turi būti tvarkoma visą įmonės gyvavimo laikotarpį nuo jos įregistravimo iki likvidavimo/reorganizavimo. Šiuo principu vadovaujamasi nustatant turto nusidėvėjimo apskaičiavimo tvarką. kaupiamasisatitinkamos sumos vykdomos tik įmonės veiklos laikotarpiu ir nutraukiamos pasibaigus veiklai.

Laikinis faktų tikrumas

Pagal str. PMĮ 271 str., pajamos pripažįstamos tik tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos atsirado. Tuo pačiu metu nesvarbus faktinis lėšų, nuosavybės teisių, materialinių vertybių gavimas. Pagal PMĮ 272 straipsnį apmokestinimo tikslais priimtos išlaidos tokiomis pripažįstamos tą laikotarpį, su kuriuo jos susijusios. Tuo pačiu metu faktinio lėšų išmokėjimo ar mokėjimo kita forma laikas neturi reikšmės.

Kiti principai

DK 313 straipsnyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią mokėtojas įpareigojamas nuosekliai taikyti mokesčių teisės aktų taisykles ir normas nuo vieno laikotarpio iki kito. Šis principas taikomas visiems objektams, apie kuriuos informacija apibendrinta formuojant apmokestinimo bazę. 271 ir 272 straipsniuose nustatytas poreikis vienodai pripažinti išlaidas ir pajamas. Pagal šį principą daroma prielaida, kad išlaidos įrašomos tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir pajamos, kurioms jos buvo padarytos.

Apskaita ir mokesčių apskaita

Formuodamas informacijos rinkimo ir apibendrinimo sistemą mokesčių bazei nustatyti, ūkio subjektas turi atsižvelgti į daugybę reikalavimų. Mokesčių apskaita turi būti organizuojama taip, kad informacija iš pirminės dokumentacijos suteiktų galimybę:

1. Nuolat atspindėkite ekonominio gyvenimo faktus chronologine tvarka.
2. Renginių organizavimas.
3. Pelno atskaitymų deklaracijos rodiklių formavimas.

Skirtingai nuo buh alterinės apskaitos, kuri vykdoma griežtai pagal PBU ir sąskaitų planą, mokesčių apskaitai nėra numatyti griežti standartai. Šiuo atžvilgiu informacijos apibendrinimą, kad nustatytų mokesčių bazę, subjektas atlieka pagal jo savarankiškai sukurtą sistemą. Tuo pačiu metu mokesčių administratorius negali nustatyti privalomų dokumentų formų, kurias įmonė naudoja visiems.

Ataskaitų teikimo metodai

Įmonė gali sukurti savarankišką apskaitos sistemą, nesusijusią su apskaita. Kiekviena operacija tokiu atveju atsispindės registre. Antrasis būdas – mokesčių apskaitos organizavimas naudojant apskaitos informaciją. Ši parinktis yra mažiau darbo reikalaujanti ir, atitinkamai, tikslingesnė. Šis metodas atitinka PMĮ 313 straipsnio nuostatas. Ši taisyklė nustato, kad bazės apskaičiavimas kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje atliekamas pagal mokesčių apskaitos duomenis, jeigu Č. PMĮ 25 straipsnyje nustatyta informacijos apie objektus ir operacijas grupavimo ir apibendrinimo į mokesčio bazę sudarymo tvarka, kuri skiriasi nuo apskaitos taisyklėse nustatytos schemos. Jei nuostatos sutampa, tuomet privalomų įmokų į biudžetą dydžių apskaičiavimas gali būti atliekamas naudojant pirminiuose dokumentuose esančią informaciją. Tokiu atveju pirmiausia reikia nustatyti objektus, kurie apskaitomi pagal vienodas ir skirtingas mokesčių ir apskaitos taisykles. Tada būtina parengti informacijos iš pirminių dokumentų taikymo mokesčių bazei formuoti tvarką. Be to, būtina sukurti registrų formas, kad būtų paryškinti objektai, į kuriuos atsižvelgiama apmokestinant.