Vienintelis juridinio asmens vykdomasis organas: funkcijos ir įgaliojimai
Vienintelis juridinio asmens vykdomasis organas: funkcijos ir įgaliojimai

Video: Vienintelis juridinio asmens vykdomasis organas: funkcijos ir įgaliojimai

Video: Vienintelis juridinio asmens vykdomasis organas: funkcijos ir įgaliojimai
Video: Trafficmonsoon Payment Request -- RevShare or Traffic Exchange?! 2024, Balandis
Anonim

LLC įstatuose, kurių pavyzdys laikomas tipišku visoms organizacijoms, yra pagrindinės nuostatos, susijusios su įmonės veikla. Jame nustatoma įmonės veiklos tvarka, aprašoma pagrindinė veikla, suformuluotos dalyvių teisės ir pareigos. Tame pačiame dokumente nustatytas juridinio asmens vienasmenio vykdomojo organo teisinis statusas. Apsvarstykite toliau, kas tai yra.

vienintelis juridinio asmens vykdomasis organas
vienintelis juridinio asmens vykdomasis organas

Bendra informacija

Vienintelis juridinio asmens vykdomasis organas iš tikrųjų yra ypatinga pareiga įmonėje, kurią užima pilietis. Jis gali įgyti ir įgyvendinti teises, prisiimti organizacijos pareigas. Praktiškai ši veikla perkeliama į galvą. LLC įstatai, kurių pavyzdys pateiktas straipsnyje, nustato jos kompetencijos sritį ir kitus klausimus.

Reguliavimo sistema

Įmonės vadovo veiklos teisinį reglamentavimą vykdo:

  1. FZ „Dėl ribotos atsakomybės bendrovių“.
  2. Rusijos Federacijos darbo kodeksas.
  3. FZ „Apie akcines bendroves“.
  4. Rusijos Federacijos civilinis kodeksas.
  5. FZ „Dėl individualių verslininkų ir juridinių asmenų valstybinės registracijos“.
  6. Įstatymas Nr. 161 „Dėl savivaldybių ir valstybės vieningų įmonių“.

Civilinis kodeksas

Civilinis kodeksas nustato, kad bet kuri organizacija savo teises ir pareigas įgyja per savo organus. Jie veikia vadovaudamiesi įstatymų nuostatomis, kitais teisės aktais, įskaitant vietinius. Pastarieji visų pirma apima steigimo dokumentus. Jame nustatoma bendrovės vadovų rinkimo ar skyrimo tvarka. Ši nuostata įtvirtinta str. 53 GK.

įkūrėjas ir generalinis direktorius
įkūrėjas ir generalinis direktorius

Konkrečios vadovaujančios pareigos

Bet kuris juridinis asmuo turėtų turėti savo vykdomąjį organą. Tai gali būti vienas subjektas arba piliečių grupė. Vadovybės kompetencija apima operatyvinę veiklą, įmonės kontrolę ir organizavimą. Būtent jis gauna teises ir prisiima atitinkamas įmonės pareigas. Federalinis įstatymas „Dėl ribotos atsakomybės bendrovių“apibrėžia specialias valdymo aparato taisykles. Pirmiausia jie susiję su įmonės veiklos valdymo tvarka. Art. Minėto federalinio įstatymo 32 str. 4 d., nustatyta, kad einamojo įmonės darbo valdymą vykdo vienasmenis juridinio asmens vykdomasis organas savarankiškai arba kartu su kolegialine struktūra. Visi į bendrovės valdymo aparatą įtraukti subjektai yra atskaitingi visuotiniam akcininkų susirinkimui ir stebėtojų tarybai. Vienas iš jų renka įmonės vadovybę. Steigėjas, kuris yra ir generalinis direktorius, pasirašo sutartį su organizacija. Nuo josvardą pasirašo subjektas, pirmininkaujantis visuotiniam susirinkimui, kuriame įvyko rinkimai. Įstatai šią teisę gali perduoti stebėtojų tarybai. Subjektas, kuris nėra organizacijos narys, taip pat gali veikti kaip vadovas.

Direktorius: institucija

Įmonės vadovas vykdo veiklą jos vardu. Tam nereikia įgaliojimo. Pagal įstatymą išskiriami šie juridinio asmens vienasmenio vykdomojo organo įgaliojimai:

  1. Atstovauti įmonės interesams, vykdyti veiklą jos vardu, sudaryti sandorius.
  2. Įsakymų dėl darbuotojų priėmimo į valstybę, atleidimo ir perkėlimo, skatinamųjų priemonių ir drausminių nuobaudų taikymo jiems išdavimas.
  3. Įgaliojimo, suteikiančio teisę atstovauti įmonės vardu, įskaitant su pakeitimo galimybe, išdavimas.
  4. Kiti įstatymų ar bendrovės lokalinių aktų nepriskirti įmonės stebėtojų tarybos, visuotinio susirinkimo ir kolegialios valdymo struktūros kompetencijai.
  5. apie ribotos atsakomybės bendroves
    apie ribotos atsakomybės bendroves

Konkretūs rinkimai

Tvarka, pagal kurią sukuriamas vienasmenis juridinio asmens vykdomasis organas, nustatoma lokaliniu įmonės aktu. Vadovo rinkimus, taip pat jo nušalinimą prieš terminą iš pareigų vykdo visuotinis susirinkimas. Jo kompetencijai priklauso ir direktoriaus įgaliojimų perdavimas vadovui, pastarojo patvirtinimas bei sutarties su juo sudarymas. Sprendimai priimami balsų daugumabalsų. Įstatuose gali būti nustatytas kitas skaičius. Tuo pačiu dokumentu aukščiau nurodytų klausimų sprendimas gali būti įtrauktas į stebėtojų tarybos kompetenciją.

Galutę pakeičia vadovas

Juridinio asmens vienasmenio vykdomojo organo funkcijos gali būti perduotos kitai organizacijai ar individualiam verslininkui. Ši galimybė yra įtvirtinta 2008 m. 42 Federalinio įstatymo Nr. 14. Iki 2009 m. liepos 1 d. galiojo taisyklė, kad įmonės vykdomojo organo įgaliojimai gali būti perduoti vadovui, jei tai aiškiai numatyta vietiniame dokumente. Ši sąlyga buvo panaikinta federaliniu įstatymu Nr. 312.

AO taisyklės

Jos nustatytos Federaliniame įstatyme Nr. 208. Kaip ir ankstesniu atveju, įmonės reikalus gali tvarkyti vienas subjektas savarankiškai arba kartu su valdyba. Valdymo aparatas yra atskaitingas direktorių valdybai ir visuotiniam susirinkimui. Įmonės lokaliniame dokumente, numatančiame bendrą valdymą, nustatyta kolegialios struktūros kompetencija. Vienintelis juridinio asmens vykdomasis organas šiuo atveju eina pirmininko pareigas.

juridinio asmens vienintelio vykdomojo organo statusas
juridinio asmens vienintelio vykdomojo organo statusas

UAB vadovo kompetencija

Bendrovės prezidentas sprendžia visus klausimus, susijusius su einamuoju įmonės darbu valdymu. Į jo kompetenciją neįeina stebėtojų tarybos ar visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirti uždaviniai. Įmonės vadovas be įgaliojimo atstovauja jos interesams, sudaro sandorius jos vardu, samdo darbuotojus, juos atleidžia ir perleidžia, duoda nurodymus ir pavedimus,privaloma visiems darbuotojams.

Vykdomosios institucijos steigimo UAB „JSC“procedūra

Pagal bendrą taisyklę valdymo struktūros formavimas įmonėje priklauso akcininkų susirinkimo kompetencijai. Ji taip pat sprendžia dėl subjekto priešlaikinio atleidimo iš pareigų. Šiose procedūrose dalyvauja balsavimo teisę turinčių akcijų savininkai. Sprendimai priimami visų posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma. Šie klausimai taip pat gali būti priskirti Stebėtojų tarybos kompetencijai.

Informacija vieningame valstybiniame juridinių asmenų registre

Visi juridinio asmens vienintelio vykdomojo organo duomenys turi būti įrašyti į Vieningą valstybės registrą. Pasikeitus informacijai, įrašas Vieningame valstybiniame juridinių asmenų registre gali būti tikslinamas. Privalomos informacijos, kuri turi būti įtraukta į vieningą valstybės registrą, sąrašas yra apibrėžtas 1 str. 5 Federalinis įstatymas Nr. 129. Tai apima:

  1. Įmonės nuolatinio vykdomojo organo vieta (adresas). Jei jo nėra, nurodoma informacija apie subjektą, turintį teisę vykdyti veiklą įmonės vardu be įgaliojimo. Adresas reikalingas norint susisiekti su įmone. Tuo atveju, kai įmonė turi vadovą – pilietį ar kitą įmonę – atitinkamai nurodoma gyvenamoji vieta arba buveinė.
  2. Subjekto, turinčio teisę vykdyti veiklą be įgaliojimo organizacijos vardu, pilnas vardas, pavardė, pareigų pavadinimas. Papildomai nurodomi paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento duomenys pagal galiojančius teisės aktus. Jei yra, TIN įrašomas į vieningą valstybinį juridinių asmenų registrą.
  3. juridinio asmens vienasmenio vykdomojo organo duomenys
    juridinio asmens vienasmenio vykdomojo organo duomenys

Darbo santykiai

Juos reglamentuoja Rusijos Federacijos darbo kodeksas. Darbo santykius su vienasmeniu valdymo organu reglamentuoja Č. Kodekso 43 str. Art. Darbo kodekso 273 straipsnyje paaiškinta lyderio sąvoka. Tai yra pilietis, kuris pagal norminius, įskaitant vietinius aktus, vadovauja įmonei, atlieka jos vykdomojo (vienambalio) organo funkcijas.

Darbo sutarties nutraukimas

Be bendrųjų pagrindų, str. Darbo kodekso 278 straipsnis nustato papildomas sutarties nutraukimo sąlygas. Tai apima:

  1. Skolininkės įmonės vadovo nušalinimas iš pareigų pagal bankroto (nemokumo) teisės aktų nuostatas.
  2. Organizacijos įgaliotos institucijos arba jos turto savininko (jo atstovo) sprendimo nutraukti sutartį priėmimas. Darbo santykius su vienetinės įmonės vadovu nutraukia materialinių vertybių savininko paskirtas organas Vyriausybės nustatyta tvarka.
  3. Kiti sutartyje numatyti pagrindai.
  4. juridinio asmens vienasmenio vykdomojo organo ágaliojimai
    juridinio asmens vienasmenio vykdomojo organo ágaliojimai

Garantijos lyderiui

Nutraukus sutartį 2 str. 2 dalyje numatytais pagrindais. Darbo kodekso 278 str., nesant k altės dėl direktoriaus veiksmų / neveikimo, jam turi būti išmokėta kompensacija. Jo vertė nustatoma darbo sutartyje. Šiuo atveju kompensacijos dydis negali būti mažesnis nei tris kartusvidutinio darbo užmokesčio per mėnesį. Ši taisyklė nustatyta 19 str. 279 TK. Nutraukus sutartį su įmonės vadovu, taip pat direktoriaus pavaduotoju ir vyr. buh alterė dėl savininko pasikeitimo, naujajam įmonės turto savininkui šiems darbuotojams kyla pareiga išmokėti piniginę kompensaciją. Jo vertė turi būti ne mažesnė kaip 3 vidutiniai atlyginimai per mėnesį. Šią taisyklę nustato str. 181 TK. Įmonės vadovas turi teisę nutraukti darbo sutartį anksčiau laiko. Tuo pačiu jis privalo apie tai įspėti savininką prieš 1 mėnesį. Pranešimas pateikiamas raštu.

Pareigos

Organizacijų veiklą reglamentuojantys įstatymai apibrėžia vykdomosios institucijos atsakomybę. Įgyvendindamas savo teises, jis privalo elgtis protingai, tik įmonės interesais. Visi nuostoliai, atsiradę dėl vadovo k altės, turi būti atlyginti visiškai. Vykdomosios institucijos finansinę atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. 277 TK. Vadovas atsako už faktiškai įmonei padarytą tiesioginę žalą. Nuostoliai, atsiradę dėl jo veiksmų / neveikimo, apskaičiuojami vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Vadovas neatsako:

  1. Balsavo prieš sprendimą dėl žalos.
  2. Nedalyvauja posėdyje, kuriame buvo priimtas nutarimas, dėl to atsirado nuostolių.
  3. chartijos ooo pavyzdys
    chartijos ooo pavyzdys

Paaiškinimai

Nustatant vadovo atsakomybės pagrindus ir laipsnį, įprastas verslo apyvartos taisykles ir kt.svarbios aplinkybės. Materialinė kompensacija teikiama tik tuo atveju, jei nustatoma tiriamojo k altė. 1 dalies 1 punkto 1 str. Civilinio kodekso 401 str., nustatyta, kad vadovas, neįvykdęs arba netinkamai jas įvykdęs, atsako pagal įstatymą, išskyrus atvejus, kai sutartis ar kiti norminiai aktai numato kitus pagrindus. Tiriamasis gali būti pripažintas nek altu, jei jis ėmėsi visų būtinų priemonių, reikalingų iš jo atidumo ir rūpestingumo, kad išvengtų žalos. Pagal 4 str. CK 401 str., iš anksto sudarytas susitarimas dėl atsakomybės už tyčinį prievolės neįvykdymą apribojimo ar panaikinimo laikomas negaliojančiu. Įstatymo nustatyta tvarka bet kuris jos dalyvis turi teisę pareikšti ieškinį dėl vadovo organizacijai padarytos žalos atlyginimo.

juridinio asmens vienintelio vykdomojo organo funkcijos
juridinio asmens vienintelio vykdomojo organo funkcijos

Sankcijų vadovui taikymo taisyklės

Pagal įstatymą šiam asmeniui taikomos 3 str. 401, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitų atsakomybės sąlygų. Subjektui taikomos atitinkamos sankcijos, jeigu jis nevykdo savo įsipareigojimų, išskyrus atvejus, kai įrodo, kad jų įvykdyti buvo neįmanoma dėl svarbių priežasčių, nenugalimos jėgos aplinkybių (neišvengiamo ir ypatingos ypatingomis sąlygomis). Tai negali apimti, pavyzdžiui, sandorio šalių įsipareigojimų pažeidimo, reikalingų produktų ar pinigų trūkumo rinkojelėšos iš paties skolininko.

Sankcijos prieš kolegialią vadovybę

Jei organizaciją bendrai valdo keli subjektai, jie atsako solidariai. Sankcijos gali būti taikomos tik tiems kolegialios vadovybės nariams, kurie balsavo už sprendimą, dėl kurio buvo padaryta žala įmonei. Susilaikiusieji taip pat atsako už nuostolius.

Rekomenduojamas: