2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34
Kolegialumas – tai specifinis valdymo metodas, kuriuo vadovaujantis tam tikrai organizacijai, įstaigai ar net visai pramonės šakai valdymo funkcijos priskiriamos ne vienam konkrečiam asmeniui, o grupei paskirtų ar išrinktų asmenų, turinčių vienodą balsavimo teisę..
Kolegialumo istorija
Žvelgiant į šios sąvokos istoriją, matote, kad ji kilusi iš Didžiosios Spalio revoliucijos, kai žodžio „kolegialus“reikšmė buvo tapatinama su visuotiniu valdymo metodu iki kariuomenės. Tačiau nuo 1918 m. Leninas pradėjo kovą su tokiu kolegialumo supratimu ir pasirinko vieno žmogaus vadovavimo kryptį.
Šiandien kolegialumas yra esminis principas organizuojant įvairių organų, taip pat ir teismų, veiklą. Tuo pačiu metu vadinamasis „vadovavimo vienybės principas“turi būti griežtai įgyvendintas bet kuriame veikiančiame aparate.
Kolegialumo ir vadovavimo vienybėvaldymas
Kolegialumo ir komandavimo vienybės principas įgyvendinamas autoritarizmo ir subjektyvumo įveikimo kryptimi valdant, pavyzdžiui, pedagoginį procesą. Bendroje vadybinėje veikloje labai svarbu pasikliauti kolegų žiniomis ir patirtimi tinkamai organizuojant savo veiklą, siekiant sukurti valdymo taisykles, vėliau aptariant ir priimant optimalius sprendimus.
Kolegialumo ir vadovavimo vienybės sąveika
Šiuo aspektu kolegialumas nėra atskirų komandos narių asmeninės atsakomybės už jiems patikėtą darbą pašalinimas. Vadovaujantis valdymo vienybe, užtikrinama drausmė ir tvarka, aiškiai apibrėžiant ir laikantis visų bet kokio proceso dalyvių galių.
Kolegialumas turi didelį prioritetą diskusijų ir vėlesnių sprendimų priėmimo etape. Komandos vienybės poreikis iškyla kitame etape – įgyvendinant anksčiau priimtus sprendimus.
Valdyboje vadovavimo ir kolegialumo vienybė yra priešingybių vienybės atspindys. Taigi vadovavimo vienybės pagalba galima pasiekti sprendimų vykdymo efektyvumą, o tam tikras „lėtumas“būdingas kolegialumui. Taigi, atliekant taktinius veiksmus, patartina naudoti vadovavimo vienybę, o strateginiams veiksmams – aprašytą valdymo metodą.
Kolegialumo principas
Pagal valdymo principus suprantami pagrindiniai modeliai, idėjos ir taisyklėsįvairių lygių vadovų elgesys vadybinėms funkcijoms įgyvendinti. Tai yra tam tikri reikalavimai ir normos, kuriomis vadovaujasi sistemos darbuotojai, įskaitant vadovavimą organizacijai.
Valdymo postulatai
Pagrindiniai valdymo principai siūlo:
- Sumaniai panaudoti ir derinti kolegialumą bei vadovavimo vienybę. Tuo pačiu kolegialumas numato kolektyvinio sprendimo priėmimą, pagrįstą įvairių lygių lyderių nuomone.
- Mokslinis pagrįstumas vadyboje. Tai principas, kurio naudojimas numato visų valdymo veiksmų įgyvendinimą, pagrįstą požiūrių ir mokslinių metodų taikymu. Remdamasis jais, jis turi atitikti pagrindinius mokslo reikalavimus.
- Planavimas yra principas, nustatantis pagrindines organizacijos plėtros kryptis, uždavinius ir planus ateičiai.
- Atsakomybės, teisių ir pareigų derinys. Šio principo ribose kiekvienas atskiras subjektas organizacijoje gali būti suteiktas tam tikrais įgaliojimais ir būti atsakingas už jam pavestų užduočių vykdymą.
- Motyvaciją reprezentuoja principas, kad nuo bausmių ir atlygių sistemos įgyvendinimo kruopštumo priklauso žmonių motyvavimo ir skatinimo dirbti, siekiant asmeniui ir organizacijai užsibrėžto tikslo, programos efektyvumas. Kartu tai išorinių ir vidinių jėgų derinys. Jie skatina žmogų imtis kokių nors veiksmų. Tai apibrėžia ribas ir formasveikla, suteikianti motyvacijai orientacijos, orientuojantis į konkrečių tikslų siekimą. Tai taip pat daro įtaką žmogaus elgesiui dėl daugelio veiksnių, kurie gali keistis priklausomai nuo asmens grįžtamojo ryšio.
- Stimuliacija – tai žmonių motyvacijos skatinimo procesas. Tai viena iš priemonių, kuriomis galima tiesiogiai vykdyti motyvaciją.
- Vadybos demokratizavimą reprezentuoja visų darbuotojų dalyvavimo įmonės valdyme principas. Šis kolegialaus veiklos principas užtikrina tolygų ir aktyvų darbuotojų ir visų kitų kolektyvo narių dalyvavimą jame.
- Sistemiškumas yra principas, kuris reiškia glaudų ryšį tarp ekonominių, socialinių-kultūrinių ir technologinių valdymo sprendimų. Tai yra sprendimų priėmimo ir sąveikos pagrindas. Nuoseklumas yra natūralaus nusiteikimo vienybė.
-
Efektyvumas grindžiamas principu pasiekti tikslus per gana trumpą laiką ir mažais nuostoliais.
- Pagrindinė grandis – svarbiausios užduoties sprendimo ir iš daugelio panašių uždavinių radimo principas.
- Optimalumas yra centralizacijos koreliacijos su demokratizacija principas, žemesnio rango darbuotojų kūrybinės veiklos ir tiesioginio valdymo derinys (žinomas kaip „demokratinis centralizmas“).
- Atsakomybė ir sprendimų vykdymas yra patikrinimo principas irnuolatiniai stebėjimai priežiūros ar patikrinimo tikslais.
Išvada
Pažymėtina, kad kolegialumas gali padidinti visų priimtų sprendimų objektyvumą ir pagrįstumą. Tačiau jų priėmimas gali būti gana lėtas. Todėl teisingiausias sprendimas gali būti kolegialumo derinimas su vadovavimo vienybe.
Rekomenduojamas:
Personalo sudėtis: samprata, tipai, klasifikacija. personalo struktūra ir valdymas
Pagal valstybinę-administracinę veiklą reiškia savotiškas visuomenei naudingas darbas. Tiesą sakant, tai yra nuolatinis valstybės valdžios aparate dalyvaujančių asmenų profesionalus darbas. Bet koks valdymo procesas suponuoja aibę reikalavimų valdymo objektams, todėl kiekvienas valstybės tarnyboje dalyvaujantis asmuo turi būti aukštos kvalifikacijos ir turėti ypatingų žmogiškųjų savybių. Taigi, kas yra personalas?
Personalo vertinimo tipai. Personalo valdymas
Šiandien tikrindami personalą – esant nuožmiai konkurencijai – verslo vadovai skiria didesnį dėmesį. Įmonės sėkmė tiesiogiai priklauso nuo to, kokiais kriterijais vadovaujantis formuojamas personalas ir kaip efektyviai panaudojamas jų potencialas. Ir geri vadovai tai supranta. Atsiradus poreikiui, kurį padiktavo to meto realijos, aukštosios mokyklos pradėjo gaminti naujo lygio specialistus – personalo vadovus
Personalo valdymo sistemos personalo komplektavimas. Personalo valdymo sistemos informacija, techninė ir teisinė pagalba
Kadangi kiekviena įmonė darbuotojų skaičių nustato savarankiškai, spręsdama, kokių reikalavimų personalui reikia ir kokią kvalifikaciją ji turi turėti, tikslaus ir aiškaus skaičiavimo nėra
Personalo pertvarkymas yra Personalo pertvarkymas organizacijoje
Personalo pertvarkymas yra normalus reiškinys beveik kiekvienos įmonės gyvenime. Darbo kodeksas numato galimybę perkelti darbuotojus į kitą vietą (įmonės viduje) nuolat arba laikinai, į kitą padalinį, į kitas pareigas ir pan. Tokiu atveju darbdavys privalo laikytis kelių Kodekse nustatytų sąlygų. Priešingu atveju jo veiksmai gali būti laikomi neteisėtais
Personalo vertinimo samprata, tikslai, uždaviniai, esmė. Personalo atestavimas yra
Periodinis personalo vertinimas leidžia vadovui ne tik išsiaiškinti darbuotojų profesinio pasirengimo lygį ir požiūrį, bet ir įvertinti, kaip jų asmeninės ir dalykinės savybės atitinka pareigas