Mokėjimas už degalus ir tepalus: sutarties vykdymas, skaičiavimo tvarka, registracijos, kaupimo ir apmokėjimo taisyklės ir ypatybės

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Dažnai susidaro situacijos, kai dėl gamybinių poreikių darbuotojas yra priverstas naudotis savo turtu. Dažniausiai tai susiję su mašinos naudojimu. Be to, darbdavys privalo tai kompensuoti: sumokėti už degalus ir tepalus (POL), nusidėvėjimą ir kitas išlaidas. Kaip tai padaryti kuo veiksmingesnį?

Teisinė sistema

Nedaug žmonių net supranta, ką reiškia mokėti už degalus ir tepalus bei kompensaciją už asmeninių transporto priemonių naudojimą. Ir darbdaviai tuo naudojasi. Nors jų pareiga atlyginti darbuotojo išlaidas yra įtvirtinta DK 188 str. Tačiau, kaip bus matyti toliau, jo naudojimas nėra geriausias pasirinkimas. Daug daugiau naudingos informacijos yra Civiliniame ir Mokesčių kodeksuose. Norėdami pasinaudoti visais jų teikiamais pranašumais, turite teisingai spręsti problemą.

Kaip tai veikia praktiškai?

Dažnai darbuotojui suteikiamas pasirinkimas: arba važiuojate 300 km į kitą miestą per karštį autobusu,arba vairuoti savo automobilį. Jam nė į galvą neateina, kad išlaidos už kurą ir tepalus, o ne tik, gali ir turi būti kompensuojamos. Įmonės naudojasi darbuotojų teisiniu neraštingumu. Daugelis nežino, kas yra kuras darbe ir išlaidų kompensavimas.

Beje, tai taikoma ne tik automobiliui, bet ir bet kokiai kitai asmeninei nuosavybei, kurią darbuotojas naudoja eidamas tarnybines pareigas. Dažniausiai naudojamas tiesiog asmeninis transportas. Atitinkamai, degalų ir tepalų apmokėjimas darbuotojams darbdavio lėšomis yra norma. Nors ne visi darbdaviai sutinka mokėti.

Pora pavyzdžių

Kiekvienas, kuris kada nors bandė dirbti pardavimo atstovu, patyrė tai. Kitas pavyzdys, kai darbuotojai dažniausiai naudojasi nuosavu transportu – taksi. Kompensacijai gauti darbuotojas privalo naudotis automobiliu ar kitu turtu tik vadovybei žinodamas ir jam leidus. Ir viskas turi būti dokumentuota.

Mokėjimas už degalus ir tepalus darbuotojams – kas tai?

Dažnai net apskaitos darbuotojai nežino atsakymo į šį klausimą, jau nekalbant apie eilinius darbuotojus. Daugelis žmonių mano, kad degalai ir tepalai yra tik kuras: benzinas arba dyzelinas. Tai nėra visiškai tiesa. Tiesą sakant, daug daugiau dalykų vadinama degalais ir tepalais (degalais ir tepalais):

• sviestas;
• antifrizas - žiemą;
• kitos būtinos eksploatacinės medžiagos.

Atitinkamai į mokėjimą už degalus ir tepalus įeina ne tik degalų sąnaudos.

Kaip tai padaryti oficialiai?

Yra 3 būdaiįforminkite savo susitarimus su darbdaviu:

• papildomas susitarimas prie darbo sutarties;
• automobilio nuomos sutartis;
• transporto paslaugų teikimo sutartis.

Kiekvienas iš jų turi savo privalumų ir trūkumų. Pažvelkime į juos išsamiai toliau.

Papildomas susitarimas prie darbo sutarties

Paprasčiausias dalykas – prie darbo sutarties sudaryti papildomą susitarimą su darbdaviu. Tačiau paprastesnis nereiškia efektyvesnis: darbuotojams nebus lengva darbdavio sąskaita gauti atlygį už degalus ir tepalus. Toliau pateikiamas tokio susitarimo pavyzdys.

Turėtų būti aiškiai nurodyta:

• transporto priemonės prekės ženklas ir charakteristikos;
• mėnesinės kompensacijos dydis ir išlaidos, kurias taip pat kompensuoja darbdavys: apmokėjimas už kurą ir tepalus, einamąjį ir kapitalinį remontą, diagnostiką ir priežiūrą, draudimą;
• terminas, iki kurio turi būti pateikta faktinių išlaidų ataskaita;
• terminai, per kuriuos darbdavys kompensuoja darbuotojo išlaidas.

Darbuotojas dažnai turi keliauti vadovaudamasis vadovybės nurodymu arba darbo kelionės pobūdis numato jo tarnybinių pareigų atlikimą. Iš tiesų, pagal įstatymus, atsiskaityti už degalus ir tepalus naudojant asmenines transporto priemones, taip pat kompensuoti kitas išlaidas galima tik esant gamybiniam poreikiui.

Kiekvieną mėnesį darbuotojas pateikia savo kelionių ataskaitą, kurioje nurodo:

• kelionės data;
• išvykimo laikasir grąžinti;
• paskirties vieta;
• kelionės tikslas.

Be to, šiame dokumente turi būti surašymo data ir darbuotojo parašas.

Papildomos sutarties privalumai ir trūkumai

Darbuotojo išlaidų pagal darbo sutartį kompensavimas pirmiausia naudingas darbdaviui. Juk visada galite apsiriboti iki 2002 m. vasario 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 92 numatytų dydžių: 1200 rublių - automobiliams, kurių variklio darbinis tūris mažesnis nei 2000 cm³ ir 1500 rublių - automobiliams, kurių variklio darbinis tūris didesnis nei 2000 cm^3.

Tačiau vargu ar tokia kompensacija darbuotojui tiks – esant dabartinėms benzino kainoms, jos patenkinti beveik neįmanoma. Atitinkamai, darbdavys turi eiti į kompromisus ir sudaryti nuomos ar transporto paslaugų teikimo sutartį arba mokėti iš savo kišenės – mokesčių sumažinimu kompensacijos nebus įmanoma kompensuoti.

Kaip išsinuomoti automobilį?

Šiuo atveju šalių santykiams bus taikomas Civilinis kodeksas. Praktikoje dažniau naudojama nuoma be laivo. Žemiau galite pamatyti tipinę sutartį.

Nuomos sutartyje privaloma nurodyti:

• automobilio charakteristikos: markė, pagaminimo metai, spalva, kėbulo ir variklio numeris, valstybinis numeris;
• subnuomos sąlygos – pageidautina uždrausti darbdaviui nuomoti automobilį kam nors kitam;
• kiti susitarimai – kas ir kokiu laiku atlieka MOT, kas mokaeksploatacinės medžiagos ir priežiūra, kokiais tikslais automobilis gali būti naudojamas – pavyzdžiui, tik keleivių pervežimui.

Sudarydami nuomos sutartį turite suprasti, kad taip savo automobilį, nors ir laikinai, bet naudojimui, perduodate įmonei. Tuo tarpu pagal darbo sutartį automobiliu galite naudotis tik jūs.

Todėl nuomos sutartyje turi būti tiksliai nurodyta, kaip darbdavys gali naudotis Jūsų automobiliu. Priešingu atveju nenustebkite, kad būsite priversti vežtis įvairias prekes ar kokias nors šiukšles – juk dabar automobilis nors ir laikinai priklauso įmonei.

Svarbu: sutartyje būtinai nustatykite automobilio kainą nuomos metu.

Dažnai problema kyla dėl to, kad šalys nežino, kaip nuomos sutartyje numatyti apmokėjimą už kurą ir tepalus. Dėl to ginčijasi net teisininkai. Mokėjimo už degalus ir tepalus apskaičiavimas vykdomas pagal važtaraščius – pagal faktinę ridą. Tam yra specialios taisyklės, kurių pagrindu vykdomas nurašymas.

Ekspertai vis dar rekomenduoja sudaryti automobilio nuomos sutartį su apmokėjimu už degalus ir tepalus. Tačiau tai pagal susitarimą. Jeigu nuomos sutartyje nėra numatyta mokėti už degalus, su tiekėju sudaroma atskira mokėjimo už degalus ir tepalus sutartis, vairuotojui išduodama degalų kortelė su tam tikru limitu.

Taip pat svarbu iš anksto nurodyti kitus niuansus: ar įmonė jums moka fiksuotą sumą kas mėnesįarba mokėjimas yra valandinis – priklausomai nuo faktiškai dirbtų valandų, kas ir kaip moka už draudimą.

Sutartis dėl transporto paslaugų teikimo

Naudojamas daug rečiau – daugiausia, jei prekės gabenamos asmeniniu transportu. Įsivaizduokite perkraustymo įmonę. Užuot įsigijusi ar išsinuomojusi automobilį, ji galėjo sudaryti sutartį su krautuvu, kuriam priklauso norimas automobilis, dėl pervežimo paslaugų teikimo.

Taigi, krovėjas atliktų savo neatidėliotinas pareigas (pakrovimas ir iškrovimas) pagal darbo sutartį. Ir jis privačiai teiktų paslaugas šių prekių gabenimui iš taško A į tašką B. Tačiau tam jis turėtų išduoti IP, nes Rusijos Federacijoje be registracijos draudžiama verslumo veikla.

Kaip automobilio savininkas gali optimizuoti mokesčius?

Norėdami išsinuomoti automobilį ar teikti transporto paslaugas, darbuotojas turės išduoti IP. Griežtai kalbant, jis gali išsinuomoti savo automobilį nebūdamas verslininku. Tačiau jei yra keli tokie automobiliai, vis tiek turite išduoti IP. Be to, tokiu atveju jis moka mažiau mokesčių – 6% nuo supaprastinto apmokestinimo pajamų, o ne 13% gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau iš jo oficialaus atlyginimo vis tiek bus išskaičiuotas 13 % gyventojų pajamų mokestis.

Čia yra dar vienas svarbus niuansas. Nepriklausomai nuo individualaus verslininko veiklos, jis privalo mokėti draudimo įmokas, net jei neturi darbuotojų. Suma yra fiksuota ir 2018 m. yra 32 385 rubliai. Tačiau jei individualaus verslininko pajamos viršija 300 000 rublių per metus, tadapapildomas 1% mokėjimas nuo skirtumo „pajamos atėmus 300 000 rublių“.

Tačiau draudimo įmokų suma negali viršyti tam tikros sumos. 2018 m. tai yra 212 360 rublių į pensijų fondą (šie pinigai „nedingsta“, o atitenka būsimai verslininko pensijai formuoti) ir 5 840 rublių sveikatos draudimo įmokų forma. Iš viso individualių verslininkų draudimo įmokos negali viršyti 218 200 rublių per metus.

Iš pirmo žvilgsnio draudimo įmokos yra nereikalingos papildomos išlaidos. Bet ar tikrai taip? Ne visai. Faktas yra tas, kad individualūs verslininkai turi teisę sumažinti avansinį mokėjimą pagal supaprastintą mokesčių sistemą „Pajamos“sumokėtų draudimo įmokų suma. Taigi, nuomodamiesi automobilį, galite visiškai nemokėti mokesčių (mokesčio suma vargu ar viršys sumokėtas įmokas), ir tai yra visiškai teisėta. O didžioji dalis sumokėtų įmokų atitenka jūsų būsimai pensijai.

Svarbu: individualaus verslininko statusas ir supaprastinta mokesčių sistema neatleidžia verslininko nuo transporto mokesčio mokėjimo. Vis tiek reikės sumokėti. Tačiau nekilnojamojo turto mokesčio šiuo atveju mokėti nereikia.

Pavyzdys, kaip individualus verslininkas padidina pajamas iš automobilio nuomos

Įsivaizduokime, kad Ivanas išnuomojo savo automobilį įmonei Romashka LLC, kurios darbuotojas jis yra, už 100 000 rublių per mėnesį. Kartu įmonė rūpinasi einamuoju ir kapitaliniu automobilio remontu bei apmokėjimu už kurą ir tepalus bei kitas eksploatacines medžiagas.

Neregistruodamas individualaus verslininko darbuotojas gautų tik 1 044 000 rublių per metus. Darbdavys, veikdamas kaip Ivano mokesčių agentas, savarankiškai išskaičiuotų 13% gyventojų pajamų mokesčio nuo šios sumos. Tuo pačiu metu išleidęs IP dėl supaprastintos mokesčių sistemos„Pajamos“, Ivanas mokėtų šiuos mokesčius:

• draudimo įmokos į Pensijų fondą: 32385 + 1% × (100 000 × 12 - 300 000)=41385 rubliai;
• sveikatos draudimo įmokos: 5840 rublių;
• USN 6%: 100 000 × 12 × 6% - 41385 - 5840=24775 rubliai.

Atitinkamai, jo grynosios pajamos buvo 100 000 × 12 – 41385 – 5840 – 24775=1 128 000 rublių. Be to, 41 385 rubliai būtų atitekę būsimai Ivano pensijai, o ne valstybės iždui. Taigi mokesčių sutaupymas siektų 125 385 rublius per metus. Arba šiek tiek daugiau nei 10 000 rublių per mėnesį.

Be to, pirmuoju atveju Ivanas iš karto sumoka gyventojų pajamų mokestį. Tiesą sakant, jis šių pinigų net nemato – už jį darbdavys perveda mokestį. Antrajame Ivanas gauna visą sumą „į rankas“. Ir tada jis moka mokesčius. Be to, jis gali juos platinti kaip nori per metus – svarbiausia viską sumokėti ne vėliau kaip iki gruodžio 31 d.

Gebėjimas valdyti mokesčių mokėjimo laiką suteikia didelį pranašumą. Tarkime, Ivanas nusprendė tolygiai paskirstyti mokesčių naštą ir mokėti mokėtiną sumą kas ketvirtį.

Taigi jis gali papildomai išleisti šias sumas:

• sausis - 100 000 × 13%=13 000 rublių;
• vasaris – 100 000 × 13% +13 000=26 000 rublių;
• kovo mėn. – 100 000 × 13% + 13 000 + 13 000=39 000 rublių.

Iki kovo mėnesio pabaigos jis gali naudoti šiuos pinigus savo nuožiūra. Ir tik tada sumokėkite atitinkamą draudimo įmokų įmoką, taip sumažindami avansinį mokėjimą pagal supaprastintą mokesčių sistemą „Pajamos“.

ĮjungtaIš pirmo žvilgsnio atrodo, kad sumos nedidelės. Bet jei Ivanas padidins savo pajamas 10 kartų – išsinuomokite kelis automobilius arba pasirinksite lizingą, o ne nuomą, santaupos taps įspūdingos.

Kaip verslas gali sutaupyti mokesčių?

Jei įmonė naudojasi DOS (bendra mokesčių sistema) arba supaprastinta mokesčių sistema „Pajamos atėmus išlaidas“(viena iš supaprastintos mokesčių sistemos rūšių), tuomet automobilio nuomos, transporto paslaugų teikimo ar kompensacijos mokėjimas pagal darbo sutartį gali būti atsižvelgta į mokesčio bazės mažinimą. Tiesa, pastaruoju atveju automobiliams atskaitos suma ribojama įstatymo.

Nuomojant automobilį naudojant DOS, įskaitoma ne tik nuoma, bet ir:

• degalai ir tepalai bei kitos eksploatacinės medžiagos;
• automobilių priežiūra ir kapitalinis remontas;
• Techninė priežiūra, plovimas, mokesčiai už stovėjimą ir automobilių stovėjimo aikštelė;
• draudimas;
• vairuotojo atlyginimas.

Be to, išskaitytinomis sąnaudomis pripažįstamos tik dokumentais pagrįstos išlaidos. Kartu jie turi būti ekonomiškai pagrįsti.

Svarbu: įmonė nėra nuomojamo automobilio savininkė, todėl ji neprivalo mokėti turto ir transporto mokesčių.

Įmonės paprastai uždirba daugiau pinigų nei kainuoja automobilio nuoma. Atitinkamai, sumažinus pajamų mokestį, galima daugiau nei kompensuoti visas faktiškai patirtas išlaidas.

Apibendrinti

Darbo kodekso 188 straipsnis įpareigoja darbdavįKompensuoti darbuotojui už asmeninio transporto naudojimą tarnybos reikmėms. Jei manoma, kad toks naudojimas yra atsitiktinis, pakanka tik sudaryti atitinkamą papildomą susitarimą prie darbo sutarties ir laiku pateikti ataskaitą.

Tačiau jei darbuotojas, nesinaudodamas asmeniniu transportu, negali atlikti savo pareigų ir yra priverstas visą laiką naudoti savo automobilį verslo reikmėms, ši kompensacija nepajėgs padengti daugumos faktiškai patirtų išlaidų. Ar tai tik įmonės pelno sąskaita. Tokia kompensacija pajamų mokesčio mažinimui organizacija galės panaudoti tik įstatymų nustatyta suma, kuri nepadengs nė dešimtadalio faktinių išlaidų.

Atitinkamai toks požiūris nėra naudingas nei darbuotojui, nei įmonei. Ir viskas dėl apmokestinimo ypatumų: darbuotojas, kaip fizinis asmuo, sumoka per daug gyventojų pajamų mokesčio, o įmonė negali tinkamai optimizuoti mokesčių. Abiem pusėms daug naudingiau sudaryti nuomos sutartį arba teikti transporto paslaugas (jei vežami kiti keleiviai ar kroviniai).

Tik tokiu atveju darbuotojas turės išduoti IP – procedūra nesudėtinga ir neužima daug laiko. Kai kas mano, kad tapę individualiu verslininku negalės dirbti privačiu asmeniu. Tačiau iš tikrųjų tai įmanoma – įstatymas nedraudžia.