Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas atleidžiant iš darbo: skaičiavimo tvarka, registracijos, kaupimo ir mokėjimo taisyklės ir ypatumai

2024 Autorius: Howard Calhoun | [email protected]. Paskutinį kartą keistas: 2023-12-17 10:34

Atleidžiant iš darbo ar paliekant darbo vietą dėl kitos priežasties, kiekvienas darbuotojas privalo gauti jam priklausančias materialines išteklius. Darbo konkrečioje įmonėje terminas, taip pat atleidimo priežastis neturi reikšmės. Neretai darbuotojams kyla abejonių ir klausimų skaičiuojant atitinkamas sumas, tačiau ar buvo teisingai apskaičiuotas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atleidžiant iš darbo? Tai galite patikrinti patys, naudodami specialias apskaitos formules iš karto gavę pranešimą apie atleidimą iš darbovietės.

Sąvokos apibrėžimas

Vidutinės pajamos – tai darbuotojo apčiuopiamų pajamų matas per tam tikrą laikotarpį.

Dažniausiai įvairiuose skaičiavimuose naudojami vienos darbo dienos uždarbio duomenys. Jųskaičiuojant reikia atsižvelgti tik į tas išmokas, kurios yra tiesiogiai susijusios su kokybiško darbo ir darbo valandų apmokėjimu. Tam naudojama speciali vidutinio darbo užmokesčio atleidimo iš darbo apskaičiavimo formulė, kuri bus pateikta žemiau su skaičiavimais kaip pavyzdys. Vidutinį darbo užmokestį buh alterija nustato pagal darbo užmokestį už paskutinius 12 darbuotojo darbo mėnesių. Jei jis įmonėje dirbo trumpiau, tada skaičiavimai bus grindžiami pajamomis, gautomis už faktiškai dirbtą laikotarpį, bet būtinai viso mėnesio kartotiniu.

Kas naudojamas

Skaičiuojant keliones, atostogas, nedarbingumo atostogas ir išmokas už darbuotojo mokymo laikotarpį, reikalingas vidutinis uždarbis. Taip pat vidutinių pajamų rodiklis reikalingas, jei darbuotojas dėl sveikatos buvo perkeltas į kitas pareigas. Tokiais atvejais vidutinis uždarbis mokamas iki nuolatinio neįgalumo nustatymo.

Į rodiklį taip pat atsižvelgiama apskaičiuojant išmoką už nedarbingumo laikotarpį dėl įvairių priežasčių: skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį nėštumo ir gimdymo atostogų metu, atleidžiant iš darbo su nepanaudotomis atostogomis ir pan. Taigi ši suma yra vidutinis konkretaus laikotarpio darbuotojo pajamų rodiklis, kad pagal jį būtų galima apskaičiuoti išmoką darbuotojui už faktiškai nedirbtą laiką.

Skaičiavimo duomenys

Pagal Vyriausybės nutarimą Nr. 922 visi vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimai atliekami. Ten taip pat nurodytas pajamų, turinčių įtakos vidutinio rodiklio skaičiavimui, sąrašas.

Taigiskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį atleidžiant iš darbo, būtina atsižvelgti į visas galimas darbo sutartyje numatytas išmokas konkrečioje įmonėje, išskyrus tuos, kurie skaičiuojami nuo vienodo vidutinio darbo užmokesčio.

Tai yra, turite atsižvelgti į:

• konkrečios pareigybės atlyginimas arba tarifo norma;
• visų rūšių pašalpos;
• prizai;
• mokesčiai ir bet koks piniginis atlygis;
• priemokos.

Tai neapima jau išnaudotų atostogų, nedarbingumo dienų ir kitų uždarbių, pagrįstų vidutinėmis pajamomis. Skaičiuojant įmokų dydį reikia turėti omenyje, kad jeigu jos mokamos kartą per ketvirtį, tai vienam mėnesiui tenka tik atitinkama jos dalis. Mėnesinės piniginės paskatos į skaičiavimus įtraukiamos ne daugiau kaip vieno rodiklio suma. Jei skaičiavimams reikalingas išdirbtas mėnuo buvo nepilnas, tada priedas apskaičiuojamas pagal nustatytos priemokos dalį, proporcingą dirbtoms valandoms.

Lengviausias pasirinkimas

Norėdami visiškai nesigilinti į vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką atleidžiant iš darbo ir tuo pačiu savarankiškai žinoti mokėtinos įmokos sumą konkrečiu atveju, galite pasinaudoti specialia internetine skaičiuokle. Programa per kelias sekundes parodo gatavą rezultatą, tereikia į ją įkelti tam tikrus duomenis. Norėdami tai padaryti, turėsite nurodyti skaičiavimo laikotarpį, dienų skaičių, į kurį neatsižvelgta skaičiuojant (atostogos ar nedarbingumo atostogos), atlyginimą ir visų sumų sumą.kitos už reikiamą laikotarpį gautos išmokos. Be to, pati programa maksimaliai tiksliai atliks visus reikiamus skaičiavimus, o darbuotojas gaus galutinį rezultatą.

Vidutinio uždarbio apskaičiavimas atleidžiant iš darbo

Norėdami patys atlikti skaičiavimus, pirmiausia turėsite susumuoti visas gautas sumas už paskutinius darbo metus. Norėdami tai padaryti, geriau vadovautis įmonėje išrašytais darbo užmokesčio lapeliais arba paprašyti buh alterijos atspausdinti konkretaus darbuotojo per paskutinius 12 mokamų laikotarpių sukauptas pajamas.

Geriau nepasikliauti savo atmintimi, nes net ir maždaug tos pačios reikšmės gali gerokai iškraipyti galutinį skaičiavimo rezultatą. Po to visa už metus gauta suma turėtų būti padalinta iš 12, taip bus gautas tikslus vidutinis mėnesio uždarbis.

Vidutinės pajamos per dieną

Dažniausiai į šį rodiklį atsižvelgiama skaičiuojant visų rūšių mokėjimus. Įstatymas nustato, kad vidutiniu mėnesio darbo dienų rodikliu laikytinas 29,3 išėjimo. Padauginę dirbtus mėnesius iš šio skaičiaus, gausite viso skaičiavimo laikotarpio išėjimų skaičių. Tiksliausią dienos uždarbio sumą pateikia būtent apskaičiavimas, atsižvelgiant į visas dirbtas valandas, o ne tik vieną mėnesį, nes toks rodiklis yra ir vidurkis.

Norint nustatyti vidutinę užmokesčio už vieną darbo išdirbį dydį, dirbtų mėnesių skaičių reikia padauginti iš koeficiento 29, 3. Be to, anksčiau gautas viso laikotarpio pajamų rezultatasdalijamas iš visų dirbtų atsiskaitymo dienų skaičiaus ir gaunamas vidutinis dienos uždarbis. Svarbu, kad jis nebūtų mažesnis už teisinį minimumą.

Niuansai

Jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus, tuomet vidutinėms mėnesio pajamoms apskaičiuoti reikės paimti faktiškai baigtų pilnų atsiskaitymo laikotarpių skaičių. Visą sumą, gautą už visą laikotarpį, reikės padalyti iš dirbtų mėnesių skaičiaus, ir tai duos galutinį rezultatą.

Labai svarbu suprasti, kad vidutinis darbo užmokestis atleidžiant iš darbo skaičiuojamas tik pagal visą darbo mėnesį. Jei bendrame dirbtame laikotarpyje yra pusė mėnesio, tai skaičiuojant į tai visai nebus atsižvelgiama.

Jei skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojas sirgo, atostogavo ar dėl kitų priežasčių neatvyko į darbovietę, tai šios dienos skaičiuojant nebus įtraukiamos.

Jų skaičių reikia atimti iš bendro darbo dienų skaičiaus ir tik tada atlikti tolesnius skaičiavimus.

Vidutinio darbo užmokesčio atleidimo iš darbo po dekreto skaičiavimas negali būti atliekamas pagal praėjusių metų pajamas, nes jų tiesiog nebuvo. Šiuo atveju vidutiniam tarifui nustatyti imamas konkrečios anksčiau užimtos pareigybės tarifinis tarifas ir jo pagrindu apskaičiuojama išeitinė kompensacija.

Nepanaudotos atostogos

Vidutinio darbo užmokesčio atleidžiant nepanaudotoms atostogoms kompensuoti apskaičiavimas taip pat atliekamas remiantisvidutines dienos pajamas, nes toli gražu ne kiekvienos profesijos atstovai gali sau leisti atostogas ilgiau nei mėnesį. Standartinis laikotarpis yra 28 poilsio dienos per metus, o nepanaudotos, dažniausiai net mažiau. Norėdami apskaičiuoti mokėtiną sumą, tereikia žinoti savo vidutinį uždarbį.

Toliau turėtumėte nustatyti atostogų dienų skaičių atleidimo metu. Labai svarbu suprasti, kad visi skaičiavimai atliekami ne nuo kalendorinių metų pradžios, o nuo darbuotojo priėmimo į darbą momento. Tai yra, jei darbuotojas buvo oficialiai įdarbintas 2017 m. rugpjūčio 18 d., tada teisę į pirmąsias pilnas atostogas jis gauna tik nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. Be to, jei per dirbtą laikotarpį jis išėjo nemokamų atostogų, praleido darbo dienas ar buvo nėštumo ir gimdymo atostogose, už šį laikotarpį stažas pailgėja, tai yra, atostogos bus išimamos vėliau. Nedarbingumo atostogos ir mokamų atostogų dalis neturi įtakos darbo stažo pasikeitimui.

Taip pat neįskaičiuojamas į darbo stažą trumpesnis nei pusės mėnesio išdirbtas laikotarpis.

Dienų skaičiaus nustatymas

Tik pagal tikslų nepanaudotų poilsio dienų skaičių skaičiuojama kompensacija už atostogas atleidžiant iš darbo. Vidutinio uždarbio apskaičiavimas ateityje padeda išsiaiškinti konkrečią sumą.

Taigi, norint nustatyti, kiek poilsio dienų reikia konkrečiam dirbtam laikotarpiui, o ne pilniems metams po įdarbinimo, reikia pilnų mėnesių skaičių padauginti iš 2, 33. Į nepilnus mokėjimo laikotarpius (ne viso mėnesio kartotinius) neatsižvelgiamaapskritai. Rezultatas visada apvalinamas darbuotojo link.

Pavyzdžiui, jei darbuotojas įmonėje išdirbo 10 mėnesių, jam turėtų būti kompensuojama už 24 nepanaudotų atostogų dienas, nes 10 × 2, 33=23,3 dienos.

Atlyginimo apskaičiavimas

Tiesiogiai kompensacijos dydį galima nustatyti padauginus vidutinį dienos uždarbį iš nepanaudotų poilsio dienų skaičiaus. Vidutinio uždarbio apskaičiavimas atleidžiant iš darbo dėl kompensacijos yra labai paprastas, tačiau turi ir savų niuansų. Taigi, jei darbuotojo darbo stažas įmonėje yra 11 mėnesių, tai įmokos suma turėtų apimti visas 28 nepanaudotas poilsio dienas. Žinoma, sąlyga aktuali tik tuo atveju, jei darbuotojas per šį laikotarpį nepasinaudojo dalies atostogų.

Jei iki atleidimo iš darbo buvo išnaudota dalis apmokamų atostogų, tai šis dienų skaičius turėtų būti atimamas iš skaičiuojant priklausančių dienų ir apmokamos tik likusios dienos. Pavyzdžiui, darbuotojas, dirbęs šešis mėnesius, atsižvelgė į savo atostogas 7 poilsio dienas. Atleidimo metu, praėjus 11 mėnesių nuo priėmimo, jam turi būti atlyginta už 28 išėjimus, tačiau 7 iš jų jau panaudoti. Tai reiškia, kad iš tikrųjų atleistas darbuotojas gaus kompensaciją tik už 21 dieną.

Jei atleistas ne dėl darbuotojo k altės, tai įmonė privalo jam kompensuoti visas kasmetines atostogas, net jei tuo metu buvo išdirbti vos keli mėnesiai.

Į ką neatsižvelgta skaičiuojant

Vidutinio darbo užmokesčio atleidimo metu apskaičiavimas atliekamasne visų laikotarpių pagrindas. Jei darbuotojas atostogavo, nedarbingumo, vaiko priežiūros atostogose arba naudojo papildomas poilsio dienas, tokie laikotarpiai į skaičiavimus neįtraukiami. Taip pat išimtys yra streikų ir bet kokios įmonės prastovos laikotarpiai, dėl kurių nek alti nei vadovai, nei darbuotojai. Šias dienas reikia atimti iš visos darbo patirties.

Išmokėjimų indeksavimas

Jei darbo įmonėje atsiskaitymo laikotarpiu padidėjo darbuotojo atlyginimas ar tarifas, tai vidutinis darbo užmokestis bus skaičiuojamas visiškai kitaip. Kartu su darbuotojo atleidimu turi būti atlyginta visa kompensacija, atsižvelgiant į visus niuansus. Tokiu atveju vidutinės pajamos turėtų būti indeksuojamos, tai yra dauginamos iš viso atsiskaitymo laikotarpio atlyginimo padidinimo koeficiento. Šis koeficientas apskaičiuojamas padidėjusį atlyginimą dalijant iš anksčiau buvusio.

Pavyzdžiui, anksčiau darbuotojo pajamos buvo 15 000 rublių, o padidinus - 18 000. Reikia 18 000 / 15 000=1, 2 - norimas rodiklis. Būtent iš skaičiuojant gauto koeficiento ateityje reikia padauginti vidutinį darbo užmokestį, gautą už atsiskaitymo laikotarpį, atsižvelgiant į priedus ir priedus, bet tik tuos, kurie nėra susieti su vidutiniu uždarbiu.

Fiksuotos sumos taip pat neindeksuojamos, tai yra, reikia padauginti atlyginimą iš tų padidinimų, kurie tiesiogiai nustatomi pagal tarifo tarifą procentais.

Skaičiavimo pavyzdys

Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus dalykuskaupimo niuansų, vidutinio uždarbio apskaičiavimo atleidžiant iš darbo pavyzdys yra toks.

Už naudojamus duomenis imame visą atsiskaitymo laikotarpį per metus, iš kurio darbuotojas už 8 mėnesius gaudavo 20 tūkst. Dirbdamas už nedidelį atlyginimą darbuotojas paėmė nedarbingumo atostogas 15 dienų.

Taigi, kadangi atlyginimas padidėjo, pirmiausia reikia nustatyti padidinimo koeficientą. Norėdami tai padaryti, 30 tonų / 20 tonų \u003d 1, 5. Atsižvelgiant į šį rodiklį, nustatomos visos 12 mėnesių pajamos, tačiau pirmiausia reikia nustatyti atlyginimą už tą mėnesio dalį, per kurią buvo nedarbingumo atostogos. naudota.

Taigi 31–15=16 apmokamų dienų. Toliau (16 × 20000) / 31=10322 rubliai per mėnesį su nedarbingumo atostogomis.

Visos pajamos yra (20000 × 7 × 1,5) + (10322 × 1,5) + (30000 × 4)=345483 rubliai.

Iš viso darbo dienų yra (29,3 × 11) + (29,3 / 31 × 16)=338.

Dabar vidutinis dienos uždarbis gali būti mokamas 345483 / 338=1022 rubliai.

Išvada

Išėjus iš įmonės labai svarbu tiksliai žinoti savo vidutines pajamas. Tai padeda savarankiškai kontroliuoti buh alterijos darbą ir laiku pastebėti klaidas. Remiantis vidutiniais duomenimis, kiekvienas darbuotojas gauna kompensaciją už nepanaudotas atostogas, išeitinę išmoką atleidžiant iš darbo ir apmokėjimą už laikinojo nedarbingumo žiniaraščius. Šiuo atveju į jokias socialines išmokas nereikia atsižvelgti.